– Žinau, kad nederėtų tau to sakyti… Klausyk, pažadu, tikrai nebandysiu tau ko nors piršti. Sutarta? – Ir lyg pasiduodama iškelia aukštyn abi rankas.
– Tikiu tikiu, – sakau pasikliaudama jos nuoširdumu.
Aišku, gerai žinau, kad jos pažadai – tuščias reikalas. Gal ji ir nemėgins tiesiogiai manęs su kuo nors suporuoti, bet jai užteks tik mirktelėti ilgomis blakstienomis kokiam nors vaikinui klube, ir Deimonas jau žinos, ko ji iš jo nori. Bet man jų pagalbos nereikia. Aš su niekuo nenoriu poruotis.
– Oi! – įkišusi galvą į spintą sušunka Natali. – Šita palaidinė tau tikrai tiks! – Atsisukusi laiko rankoje apylaisvį juodą drabužėlį be jokių petnešėlių. Per krūtinę bėga raidės „Nusidėjėlė“.
– Nusipirkau „Hot Topic“ parduotuvėj, – sako ji ir nutraukia nuo pakabos.
Nenorėdama dar ilgiau tempti šios palaidinių matavimosi sesijos, nusivelku marškinėlius ir paimu iš jos rankų palaidinę.
– Juoda liemenėlė, – sako ji. – Puikus pasirinkimas.
Užsivelku palaidinę ir nužvelgiu save veidrodyje.
– Gerai? Sakyk, – ragina ji ir užėjusi už nugaros plačiai išsišiepusi klausia: – Juk patinka, ar ne?
Suktai jai šypteliu ir pasisukusi šonu matau, kad palaidinukės apačia vos siekia klubus.
Ir tada pastebiu ant nugaros užrašą „Šventoji“.
– Gerai, – sakau. – Patinka. – Tada atsisukusi į ją tvirtai pareiškiu: – Bet ne tiek, kad neimtum vėl raustis po savo spintą. Tad daug vilčių nedėk. Man visai patinka ir mano pačios užsagstomi marškinėliai. Ačiū už paslaugą.
– Aš nesakau, kad tavo drabužiai negražūs, Kem, – nusijuokia Natali ir truktelėjusi už liemenėlės juostelės plekšteli ja man per nugarą. – Eilinę dieną tu gan seksuali pana, brangute. Jeigu nebūčiau susidėjusi su Deimonu, tai tikrai tave patvarkyčiau.
Man iš nuostabos atvimpa lūpa.
– Tu nesveika, Nat!
– Žinau, – sako ji, o aš nusisuku į veidrodį ir jos balse girdžiu skambų juoką, kai ji man priduria: – Tikrai tikrai. Jau ne kartą tau sakiau. Aš visai rimtai.
Žiūrėdama į ją pakraipau galvą, nusijuokiu ir paimu plaukų šepetį. Natali sykį jau draugavo su mergina, kai buvo trumpam susipykusi su Deimonu, bet visiems skelbėsi esanti „pamišusi dėl pimpalo“ (jos žodžiai, ne mano), tad neverta gaišti laiko su merginomis. Natali tikrai ne šliundra – jei taip ją pavadintum, tai visus dantis iškultų, – bet ji neginčijamai yra visų vaikinų svajonių nimfa.
– Eikš, padarysiu tau makiažą, – sako ji ir vedasi mane prie tualetinio staliuko.
– Ne!
Natali įsisprendžia rankomis į smėlio laikrodžio formos klubus ir išpūstomis akimis žiūri į mane, tarsi ji būtų mano motina, o aš prie jos negražiai nusikeikčiau.
– Nori, kad skaudėtų? – klausia tvilkydama mane piktu žvilgsniu.
Pasiduodu. Klesteliu ant kėdės priešais veidrodį.
– Tiek to, – tariu jai ir pakeliu galvą, atsuku į ją veidą, kuris tampa jai tuščia dailininko drobe. – Tik nejuodink per daug akių, gerai?
Ji energingai sugriebia man už smakro.
– Dabar užsičiaupk, – paliepia ji ir visai nebesišypsodama itin rimtai žiūri į mane. – Menininkės darbui reikalinga tyla, – su teatrališku akcentu ištaria ji ir laisva ranka iškalbingai mosteli ore. – Kas čia tau, vaikeli? Detroito grožio salonas?
Kai baigia mane gražinti, atrodau lygiai taip kaip ir ji. Tik ne su tokiais milžiniškais papais ir šilkiniais rudais plaukais. Manieji šviesūs; merginos salonuose palieka didžiulius pinigus, kad nudažytų tokia spalva kaip mano, ir ilgumo sulig puse nugaros. Prisipažinsiu, su plaukais man labai pasisekė. Natali patarė man juos nešioti palaidus, kad būtų gražiau, tai aš taip ir darau. Neturiu iš ko rinktis. Vienas vargas man su ja…
Natali neištepliojo man akių kaip meškėno, bet vis tiek parinko tamsius šešėlius.
– Tamsios akys ir šviesūs plaukai, – kalbėjo ji, storai juodu tušu tepdama man blakstienas. – Juk tai taip seksualu.
Pasirodo, mano atviranosės basutės irgi jai netiko, taigi privertė nusiauti ir užsitraukti ant siaurais džinsais aptemptų blauzdų jos smailianosius aukštakulnius aulinius.
– Eik sau, kokia seksuali pana, – džiūgauja nužvelgdama mane nuo galvos iki kojų.
– Tu man lieki skolinga, kad leidausi taip sudarkoma, – mesteliu jai.
– Ką? Aš tau skolinga? – pakreipia galvą ant šono. – Ne, mieloji. Ne taip. Tai tu lieki man skolinga ir po šio vakaro turėsi atsidėkoti, nes būsi patenkinta ir smagiai praleisi laiką, o paskui vėl prašysi, kad ten nusivesčiau.
Žaismingai purkšteliu ir įsirėmusi ranka atkišu jai vieną klubą.
– Labai abejoju, – sakau jai. – Bet tikrai gali sau spėlioti ir viltis, kad man bus linksma.
– Puiku, – sutinka ji ir apsiauna aulinius. – O dabar dingstam iš čia. Deimonas jau mūsų laukia.
1 Jared Joseph Leto (g. 1971 12 26) – JAV aktorius ir muzikantas, alternatyvaus roko grupės „30 Seconds to Mars“ vokalistas, grupės vaizdo klipų režisierius (čia ir toliau visos pastabos vertėjos).
2 Brandon Charles Boyd (g. 1976 02 15) – alternatyvaus roko grupės „Incubus“ vokalistas.
2
Mes atvykstam į „Pogrindį“ jau sutemus, bet prieš tai dar pasivažinėjam Deimono galinguoju automobiliu ir stabtelim prie kelių namų. Jis įlekia į kiemą, iššoka iš mašinos, užbėga trims keturioms minutėm į namą ir grįžta atgal, bet nieko mums nesako. Bent jau nesiaiškina, kokiu reikalu ten bėgo ar su kuo kalbėjosi – nors tada tokie jo vizitai atrodytų normaliau. Tačiau Deimonui nieko nėra normalaus ar įprasto. Myliu jį neapsakomai. Pažįstu jį beveik taip pat seniai kaip ir Natali, tačiau niekada nepateisinsiu jo polinkio į kvaišalus. Savo namo rūsyje jis augina didžiausius plotus kanapių, tačiau pats žolės nerūko. Jeigu atvirai, tai tik aš ir dar keletas artimiausių jo draugelių įtartų, kad toks puikus vaikėzas kaip Deimonas Vintersas galėtų auginti marihuaną, nes paprastai tie, kurie augina žolę, atrodo kaip valkatos ir vaikšto su ševeliūrom, kokias nešiodavo paskutiniais dvidešimto amžiaus dešimtmečiais. Deimonas toli gražu nepanašus į degradavusį. Veikiau jau palaikytum jį jaunesniuoju Alekso Petiferio3 broliu. Be to, Deimonas pats sako, kad žolė – ne jo stichija. Ne, mėgstamiausias Deimono narkotikas – kokainas, o žolę jis augina ir pardavinėja tik tam, kad turėtų už ką tenkinti savo polinkį į kokainą.
Natali nuduoda, kad tai, ką daro Deimonas, yra visiškai nekenksminga. Ji žino, kad jis žolės nerūko, ir sako, kad kanapės nėra jau taip blogai, o jeigu žmonėms patinka ją rūkyti tam, kad atsipalaiduotų ir pailsėtų, tai nieko čia blogo, kad Deimonas padeda jiems tai pasiekti.
Tačiau Natali nelinkusi tikėti, kad nuo kokaino jo veide atsiranda daugiau emocijų nei išvydus kurią nors jos kūno dalį.
– Na va. Tikiuosi, tau bus labai smagu, ar ne?
Natali vienu klubu stumteli mašinos dureles, pro kurias aš išlipau, ir beviltiškai žvelgdama į mane priduria:
– Tik nesipriešink ir pasistenk smagiai leisti laiką.
Užverčiu akis ir atšaunu:
– Nat, aš tikrai specialiai nesistengsiu gadinti sau vakaro. Tikrai noriu, kad man būtų smagu.
Deimonas apeina mašiną ir priėjęs prie mūsų apkabina abi per liemenį.
– Kokia laimė eit vidun su dviem seksualiom pupytėm iš šonų.
Natali tariamai pyktelėjusi niukteli jam alkūne.
– Nutilk, mielasis. Tuoj imsiu pavydėti.
Bet ji jau dabar išdykėliškai jam šypsosi.
Deimonas nuleidžia ranką nuo jos liemens ir grybšteli delnu per užpakaliuką. Natali bjauriai suvaitoja ir pasistiebusi ant pirštų galų jį pabučiuoja. Norėčiau pasiųsti juos po velnių, bet tik tuščiai aušinčiau burną.