Tad Judita suprato, kad per savo kvailumą manė esant keistą bruožą, kuris kaip tik bylojo apie didelę meilę, ir ėmė nekantriai skubinti vestuves: Hapsalu paplūdimio viešbutyje jau buvo užsakytas kambarys povestuvinei kelionei. Tačiau užmovus sužadėtuvių žiedą niekas nepasikeitė, o pirmoji vestuvių naktis buvo nemaloni. Vyras įsiskverbė į ją, bet čia kai kas nutiko. Baigęs jis nuėjo už širmos ir Judita girdėjo, kaip pripildė dubenį vandens ir piktai prausėsi. Paskui atsigulė kitame lovos krašte, kuo toliau nuo savo žmonos. Judita nudavė mieganti. Kitas vakaras buvo ne ką geresnis. Naktį vyras atsigulė miegoti ant sofos, o ryte atrodė visiškai normalus. Dieną jie vaikštinėjo „Afrikos“ paplūdimy, o vakare šoko ten esančiame paviljone tarsi paprasta sutuoktinių pora per medaus mėnesį. Grįžęs į Taliną, vyras pradėjo dirbti pas Johaną notaro padėjėju, Judita užsiėmė namų kūrimu ir karštligiškai galvojo, ką daryti.
Viešosiose vietose vyras elgėsi taip, kaip ir dera pavyzdingam sutuoktiniui: siūlydavo parankę ir dažnai bučiuodavo ranką, juokaudamas net į lūpas, tačiau jo elgesys pasikeisdavo iškart, vos juodu likdavo dviese. Jeigu jis nejautė Juditai jokio potraukio, kodėl tuomet jai pasipiršo? Ar viskas nuo pat pradžių tebuvo grynas melas? Kai Rozalija susižadėjo, ji supažindino Juditą su Simsonais, ir Judita iš pradžių nekreipė jokio dėmesio į mėgstantį skaityti Rolando pusbrolį – ne anksčiau, nei Rozalijai užsiminus, kad vaikinas ne toks jau pilkas, kaip gali pasirodyti iš pirmos akimirkos, nes turėjo tapti lakūnu. Judita buvo skaičiusi „Raudonąjį lakūną“, ir kiekvienas jos klausimas bei nuostaba gerokai paskatino vaikiną, tad juodu aibę kartų aistringai šnekučiavosi apie Manfredą fon Richthofeną. Vaikino įkarštis buvo kažkoks keistas, niršus ir Judita nė kiek nedvejojo dėl savo pasirinkimo, dėl vietos tribūnoje, kai vyras atliks neregėtą skrydį su Imelmano vėduokle. Rozalija pagyrė Juditos pasirinkimą, o Judita – Rozalijos. Jų manymu, jodviem pasisekė. Savo laiškuose būsimasis jaunikis žadėjo skristi su Judita į Paryžių ir Londoną, juodu abu norėjo pamatyti pasaulio, keliauti. Mintis, kad po kojomis vien oras, baugino Juditą, tačiau vertėjo matyti draugių minas, kai ji pasakojo apie artimiausius metus, kuomet bus lakūno ponia ir didmiesčius pažįstanti dama, kaip pirks pirštines Paryžiuje, kur pardavėjos mesteli į pirštines pudros prieš jas matuojantis. Vieną dieną jos vyras gal net sušmėžuos kronikoje, ir publika tribūnose nekantraus, giliai įkvėps, kai kurioms ponioms širdis stabtelės. Kartais Judita stebėdavosi, kodėl vyras su tokia stulbinančia ateitimi susidomėjo kaip tik ja, o kai juodu susituokė, jis pabučiavo ją į kaktą ir Juditą išmušė karštis, bučinys taip ją įkaitino, kad apie kitokius santykius ji negalėjo nė pagalvoti. Tačiau jokių kitokių santykių ir nebuvo.
Galų gale Judita, sutelkusi drąsą, ryžosi pasiteirauti savo ištekėjusių draugių apie jų intymius santykius. Rozalijos neketino nieko kamantinėti, toji tebekaupė kraitį ir Simsonų sodyba buvo parengta jaunajai šeimininkei. Nors tarp Rozalijos ir Rolando sklandė kibirkštys, juodu neskubėjo prie altoriaus, norėjo pasirengti kaip reikia, tačiau ištekėjusi Judita nebegalėjo prisidėti prie Rozalijos ruošos. Anksčiau abi pusseserės svarstė, kokia bus vestuvinė šukuosena ir jaunosios puokštė, galvodamos apie tas dienas, kai abi tekės, tarp Talino ir Armių ūkio sklandė atitinkami laiškai ir Judita karštai įtikinėjo Rozaliją nusivežti savo vyrus į Hapsalu, sanatorijoje jos lankytų purvo vonias ir pasistengtų elgtis taip, kad jųdviejų vyrai labiau suartėtų tarpusavyje – nors jų santykiai buvo neblogi, vis dėlto geriau, kad vaikystės draugai būtų tikri bičiuliai, tokie pat artimi kaip Judita su Rozalija. Iš pradžių Rozalija manė, kad nemokami Zingerio siuvimo kursai ūkio šeimininkei būtų geriausias pasirinkimas, bet vis dėlto sutiko, gal kelioms dienoms pavyks ką nors pasamdyti ūkyje, kol jie bus išvykę kelionėn, ir abi jaunavedžių poros galės kartu praleisti laisvalaikį; kaime nuolatos tokia skuba, ten neužtektų laiko nė padoriai pabendrauti. Pagaliau Rozalija pritarė Juditos planui, o Judita savo ruožtu dėl jo atsisakė povestuvinės kelionės. Ji buvo įsitikinusi, kad Rozalija ją permatys, pamatys tos santuokos melagingumą, kurio Judita nemokėtų paaiškinti. Kaip ji galėtų pasakyti Rozalijai, kad ištekėjusi ji buvo nukryžiuota ant nedermės kryžiaus? Rozalija to nesuprastų. Rozalija tuo nepatikėtų. Niekas nepatikėtų.
Judita buvo bejėgė ir atsivertė vestuvėms gautą dovaną – „Šeimininkės vadovą“. Prie žodžio „santuoka“ buvo nurodyti santuokinio gyvenimo metu turimi lytiniai santykiai. Prie raidės L susirado ir „lytinį šaltumą“ su aiškinimu, kad frigidiškumo priežastys paprastai būna dvasinės: skausmo baimė, atkarus partneris arba nemalonūs prisiminimai. Judita suprato, kad straipsnis skirtas moterims, ne vyrams. Vadinasi, kalta Judita. Juk ne viena ištekėjusi bičiulė pasakojo, kad vyrui, atrodo, niekad negana, viena užsiminė esanti tam dalykui per siaura, kita – kad jos nepalieka ramybėje net moteriškos negalios metu, o tai esą baisiai nehigieniška ir, be abejo, pavojinga, trečia įtarinėjo, kad vyras paleistuvaudamas parneš venerinę ligą. Juditos padėtis buvo išskirtinė, ir štai ji pamato: triperis, sifilis ir šankeris. Žinoma! Ji atrado priežastį! Vyras paprasčiausiai gėdijosi apie tai pasakoti! Taigi būtina jį nusiųsti pas gydytoją, tačiau kaip? Judita juk negali pasakyti, esą, jos manymu, vyras serga.
Ji atidėjo knygą. Sergančio įgimtu sifiliu kūdikio nuotrauka priminė vaikystėje matytą moterį, kurią išvydusi mama sulėtindavo žingsnį ir vesdama Juditą į kitą gatvės pusę sakydavo, kad jos į kolonijinę parduotuvę nueis vėliau, – sutiktoji serganti blogų moteriškių liga, užkrečiama netgi naudojantis tais pačiais indais su ligone. Šiuo atveju motina buvo teisi, tai patvirtino ir „Šeimininkės vadovas“, bet ar ligonis gali neturėti ligos požymių? Judita vis tebeatminė moters veidą. Jo būta švaraus, ir nebuvo jokio ženklo, bylojančio, jog ji vartoja kokainą, nors šeimos gydytojas per sekmadienio vizitą sušnibždėjo, kaip plinta ta liga:
– Tarp gydytojų sklinda kalbos, neva kokaino beprotybė mūsų valstybėje slūgsta, nors psichopatų ir neurotikų skaičius nemažėja, o kaip tik jie propaguoja kokaino vartojimą. Tik įsivaizduokite, kiek daug jų yra iš tikrųjų…
„Šeimininkės vadovas“ nedavė atsakymo į klausimą, ar tokia liga veikia ir vyro pajėgumą. Juditos mintys nesiekė toliau. Sifilis, pati sunkiausia ir baisiausia lytinė liga. Jos negalėjo ištikti tokia nelaimė. Jos vyro akys neparaudusios, burna ar kojos nėra pūslėtos ar gumbuotos. Ir vis dėlto kaip jai sužinoti, ar vyras sirgo, ar ne, ar jisai bučiavo paleistuves, darė kai ką daugiau, o jeigu darė, kas toliau? Kaip sužinoti, ar vyras buvo pas gydytoją?
Judita pradėjo save stebėti, kas dieną tyrinėti savo liežuvį ir galūnes, ją gąsdino vabzdžių įkandimai ir jų sukelti tinimai, inkštiras ant smakro ir nuospauda ant kojos piršto; ji manė, kad kokia nors votis gal liko nepastebėta, ar ji tik neserga ta „Šeimininkės vadove“ minėta ligos be simptomų stadija. Kiti jau ėmė daryti užuominas apie būsimą prieaugį ir kai kas rodė nuostabą, nes skubotas Juditos vestuves suprato kaip greito šeimos padidėjimo ženklą, ypač dažnai šia tema kuždėjosi anyta, sąmoningai ir nepalankiai. Pagaliau Judita ryžosi, ji turėjo įsitikinti. Gydytojas buvo draugiškas, tačiau apžiūra nemaloni ir skausminga. Jos pabaigoje Judita buvo patikinta neturinti jokių bėdų nė negalavimų.