— Nekvaršink šiais rūpesčiais savo mažos galvelės, — atlaidžiai atsakė Malikas — nepastebėjęs, kaip nuostabiose moters akyse tvykstelėjo įtūžis. — Tu gausi savo ekstraktorių, kaip ir buvo žadėta, tačiau priedo aš pamokysiu kariauti savo seną bičiulį Stelą. Šiose prakeiktose įdubose jisai jau pritupdė savo kareivių. Na, mes iš jų padarysime faršą! Viešpatie, kaip norėčiau dabar išvysti jo veidą!
— Neužsimiršk, majore, — Malikui virš galvos suniurzgė žemas balsas, priklausantis Broliui Mustafai Infam Drago, laivo vadui ir pilnateisiam piratų tarybos nariui. — Čia mano laivas, ir aš neleisiu, kad kas nors juo naudotųsi asmeninių sąskaitų suvedinėjimui. O dabar užsičiaupk, netrukdyk man leistis.
Laivas pakibo virš gyvenvietės tokiame aukštyje, kad, pasak apskaičiavimų, jo ataka būtų kuo efektyviausia, o užpultųjų nuostoliai — maksimalūs. Viskas, ką palietė iš variklių besiveržiantys ugnies stulpai, suliepsnojo ir išdegė iki pamatų. Flin veidu upeliais sruvo prakaitas. Kai laivas lėtai nusklendė virš gyvenvietės, sėdamas mirtį ir degindamas viską, kas atsidūrė po juo, ją ėmė krėsti drebulys. Gyvenamieji namai, pramoniniai bei visuomeniniai pastatai — viską prarijo riaumojantis pragaras. Kareiviai tespėjo išrausti pustuzinį apkasų, ir iš ten į viršų trykštelėjo žydri žaibai, mėginantys pasiekti laivą. Bent pusė šūvių buvo taiklūs, tačiau apsauginiai jėgos ekranai paprasčiausiai atmušė užtaisus bei spindulius. Atsakomieji koherentinės energijos spinduliai ėmė metodiškai naikinti pabūklus vieną po kito. Gulėdamas greta Flin, Stiksas be atvangos mėgino susisiekti su Malinsu, gyvenvietės savanorių vadu.
— Delta-du — deltai-šeši. Kaip jus sekasi, delta-šeši? Delta-du — deltai-šeši. Atsiliepkite, delta-šeši.
Galiausiai kažkieno trūkčiojantis balsas pratarė:
— Delta-du, deltos-šeši daugiau nebėra. Kad ir kaip ten būtų, po poros sekundžių nebebus. Kaip sykis dabar jis skuodžia Imk laivo, apsikabinėjęs sprogmenimis. Tad perimk vadovavimą.
Laive viršum jų galvų Drago nenuleido akių nuo priešakinio monitoriaus. Planeta nenumaldomai artėjo. Staiga Drago nusikeikė, kairėje pastebėjęs vienišą figūrėlę — toji iššoko iš apkaso ir nuskuodė link vietos, kurioje ketino nusileisti “Keršytojas”. Paskui figūrėlė pranyko akinančiame pliūpsnyje — variklių karštis supleškino žmogų ir padegė kuprinę su sprogmenimis, kybojusią jam ant nugaros. Akimirkai Drago net apako. Sprogimas buvo toks galingas, jog laivas, kaip tik tą sekundę palytėjęs žemę, truputį pakrypo.
Maliką ir ledi Kanse-Džouns gerokai krestelėjo. Malikas skubiai atsisegė diržus ir puolė link išėjimo; jis nekantravo kuo greičiau prisidėti prie skerdynių. Gi Almanda visiškai nesiskubino. Ji lėtai pakilo iš krėslo, įdėmiai nužvelgė save mažame rankiniame veidrodėlyje ir tik tada nužingsniavo į komandinį centrą, kuriame Drago vis dar trynė sprogimo nutvilkytas akis. Piratas buvo liesas, kaulėtas žmogus su gelsva nelyginant vaškas oda, mažomis blizgančiomis akutėmis ir bjauriu charakteriu. Tačiau šią akimirką jis visų labiausiai panėšėjo į berniūkštį, kuriam kažkas įkrito į akis. Kanse-Džouns neištvėrusi nusijuokė ir priėjo prie lango, įdėmiai stebėdama viską, kas dėjosi lauke.
— Prakeikti diletantai, — karčiai suniurnėjo Flin, kai akinantis tvyksnis pažymėjo leitenanto Malinso žūties vietą. — Visuomet atsiras koks nors kvailys, nekantraujantis numirti. Na, ko gero, metas iš tiesų perimti vadovavimą. — Ji per binoklį apžvelgė gyvenvietę ir pradėjo įsakinėti.
Už tūkstančių mylių į šiaurę pulkininkas Krasnovskis įdėmiai stebėjo ekraną ir bejėgiškai kandžiojo lūpas. Penki priešo laivai išsiskyrė ir smogė penkioms toli viena nuo kitos išsidėsčiusioms gyvenvietėms. Tačiau, iš visko sprendžiant, šis manevras turėjo atitraukti friholdiečių dėmesį. Didysis laivas, štai kuo derėjo rūpintis. Kodėl būtent gyvenvietė Du-Kartu? Nespėjęs pateikti sau šio klausimo, Krasnovskis jau žinojo atsakymą. Tiems niekšams prireikė ekstraktoriaus, be kurio termiumo gavyba taps neįmanoma.
— Atminkite… Jūs privalot užgrobti ekstraktorių! — suriko Malikas, ropšdamasis į didžiulį tanką.
— Bus padaryta, majore, — vienas po kito atsakė tankų vadai.
Krovininio skyriaus durys kaukdamos nuslydo į šalį, vidun plūstelėjo saulės šviesa. Galingos mašinos viena po kitos pajudėjo link liuko ir nuožulniu pandusu nušliaužė žemyn, ant Friholdo paviršiaus. Malikas sėdėjo priešakiniame tanke, primygtinai išsireikalavęs užimti poziciją viršutiniame pabūklų bokšte. Spausdamas pedalus, jis sukiojo pabūklą į dešinę ir į kairę, švino srautais laistydamas bėgančias figūrėles ir taškydamas jas, tarsi ten būtų ne žmonės, o lėlės. Tiems brigados kariams, kurie spėjo apsivilkti šarvuotus apsauginius kostiumus, “pasisekė” — jie išgyveno keliomis sekundėmis ilgiau ir tik tada ištiško į gabalus. Tarp Maliko kojų vėl prasidėjo judėjimas. Nieko, vėliau majoras parodys Almandai, ką sugeba jo “vaikinas”; ledi liks patenkinta.
— Delta-du — visoms kitoms deltoms. Traukiamės. Kartoju, traukiamės, — įsakė Flin, kai pandusu nusirito paskutinis tankas ir įkandin likusiųjų nušliaužė link pastatų, išsirikiavusių prie upės.
Šautuvai prieš tankus bejėgiai. Ji pastebėjo, kad tarp tankų sukiojasi krauleriai. Kai kurie gabeno buldozerius, kiti — pakėlimo kranus, o du paskutinieji tempė treilerius. Įdomu, kam visa tai?
— Delta trys, keturi ir septyni. — Šiuose taškuose stovėjo patrankos, dar įstengiančios šaudyti. — Taikinys — tankai ir krauleriai. Leiskite jiems priartėti ir atidenkite ugnį.
Netrukus viena, po to kita, paskui visos trys energetinės patrankos smogė į tankus, tučtuojau sunaikinusios du iš jų. Patrankos nebuvo tokios jau prastos; nors jos negalėjo pramušti apsauginių laivo ekranų, tačiau savo galia nenusileido tankų pabūklams. Flin pajuto, jog Stiksas tempia ją už rankovės.
— Taip?
— Tik ką gavom šifruotą įsakymą, seržante. Jie sako, reikia sugadinti ekstraktorių. Jie sako, antraip piratai jį užgrobs.
Žinoma! Na, ir kvailė gi ji! Tie niekšai ketina pagrobti ekstraktorių.. ir nereikėjo būti genijum, kad įspėtum, kuriems galams. Kokia nauda iš termiumo, jei negalėsi jo išgauti iš požeminių upių? Aišku, piratai baiminosi, jog tuo metu, kai jie galiausiai užims planetą, visi veikiantys ekstraktoriai gali būti sunaikinti arba beviltiškai sugadinti. Flin nusikeikė ir atsigręžė į upę, bet, deja, susigriebė pernelyg vėlai. Išlikę tankai stovėjo greta vieno pastato, o piratai mikliai krovė į treilerius išardyto ekstraktoriaus dalis.
Malikas stovėjo ant priešakinio tanko šarvo, šūkaliodamas įsakymus. Aplinkui jį švilpė kulkos, žybsėjo energetiniai spinduliai, tačiau majoras jų beveik nepastebėjo. Kažkoks šeštasis jausmas kuždėjo, kad jo mirties valanda dar neišmušė. Chirurgiškai tiksliai sudėlioti užtaisai pramušė spragą pastato sienoje. Buldozeriai tučtuojau pašalino iš kelio nuolaužas. Vidun įėjo specialiai apmokyti technikai ir suvirinimo degikliais supjaustė ekstraktoriaus įrangą į atskiras, transportuoti patogias dalis. Dabar paskutinį gabalą jau krovė į išlikusį treilerį ir tvirtino magnetais. Malikas apsidairė, su pasitenkinimu žvelgdamas į ugnį ir sugriautus namus. Mintis, jog, analizuodamas kautynių įrašus, Stelas jį atpažins, majorui buvo ypatingai maloni. Tankas virptelėjo, pajudėjo iš vietos, ir Malikas nenoriai užėmė savo vietą pabūklų bokšte.
— Sunaikinkite treilerį! — į mikrofoną suriko Flin. — Taikykitės į treilerį!
Piratams beliko vienas treileris. Jeigu pavyks jį susprogdinti, tie niekšai bent jau negaus to, dėl ko atsivilko. Pabūklai sukiojosi nelyginant velniai pragare, iš paskutiniųjų stengdamiesi įvykdyti savo užduotį. Viena patranka netgi pataikė į tikslą — akimirka anksčiau, nei drauge su visais ją aptarnaujančiais kariais išlėkė į orą. Bet tuomet Drago taip pat atidengė ugnį. Žinoma, jis baiminosi netyčia pataikyti į saviškius, tačiau teko surizikuoti. Pasirinkimo neliko — jis žinojo negalįs leisti, kad friholdiečiai sunaikintų treilerį su ekstraktoriumi. Laivo pabūklai išspjovė dar dvi salves, ir likusios patrankos pranyko ugnies bei dūmų debesyse. Netverdama pykčiu, Flin stvėrė pistoletą ir ištuštino į laivą visą apkabą.