Boiko klausiamai dėbtelėjo į Stelą. Jis palingavo galvą.
— Laikykitės, kiek įstengsite. Noriu, kad jie atsidurtų kuo arčiau.
— Generole, jeigu šitaip tęsis ir toliau, jie atsisės mums stačiai ant kelių! — griežtai atrėžė Boiko, prikąsdama lūpą ir žaibuodama akimis. — Tikiuosi, jūsų planas išdegs, antraip mes įkliuvom.
— Malonu išgirsti jūsų nuomonę, kapitone, — ramiai atsakė Stelas. — Manau, šitaip tęsis nepemelyg ilgai.
Jis vėl pažvelgė į ekranus. Kautynės pačiame įkarštyje. Piratų strategija nepasižymėjo ypatingu sudėtingumu — prasmukti tarp palydos laivų ir užgrobti transporterius. Užpuolikai kas akimirką veikė vis įžūliau ir palaipsniui artėjo, nes besikaunant paaiškėjo, kad priešininko laivai turi galingus apsauginius ekranus, bet menką puolimo arsenalą. Vadinasi, įmanoma išvengti jų salvių ir prasibrauti iki transporterių. Dar truputėlį lukterėjęs, Stelas davė ženklą.
Lengvajame kreiseryje “Keršytojas” Brolis Mustafa Infam Drago dirstelėjo į ekranus, nusikeikė ir išjungė bendrojo ryšio kanalą.
— Spjaukite į tuos skraidančius karstus, Broliai. Mūsų tikslas — jų ginami transporteriai. Jie gabena tą, ko mums reikia.
Jis linktelėjo pilotui, ir tasai paleido laivą grakščiu viražu, tikėdamasis patraukti pagrindinio nedidelės priešininko flotilės laivo dėmesį. Drago patenkintas šyptelėjo — paklusdamas jo įsakymui, piratų laivynas nušvilpė pro tris nerangius palydos laivus į pačią varžovo rikiuotės širdį. Paskui šypsena lėtai ištirpo, o akys ėmė blaškytis į šalis. Kažkas ne taip. Pernelyg lengvai viskas klojasi. Jis kaip sykis ketino vėl įjungti bendrojo ryšio kanalą, kai Stelas užtrenkė spąstus.
— Perduokit Sakalui, tegul įkrečia jiems į kailį, — tarstelėjo Stelas.
“Lizdas” tūnojo pačiame laivyno centre, ten, kur paprastai išsidėsto krovinį gabenantys laivai. Liukai atsivėrė, ir juodi, greiti it žaibas Sakalo perėmėjai šovė laukan, link artėjančių piratų laivų. Jų ataką beveik išsyk vainikavo sėkmė. Vienas, antras, trečias.. piratų kreiseriai tvykstelėjo nelyginant miniatiūrinės saulės ir staiga pradingo.
Stelas patenkintas stebėjo, kaip perėmėjai zuja tarp piratų laivų, sėdami mirtį ir paniką. Tačiau jis suprato, jog tai dar ne pergalė.
— Metas pradėti antrąją fazę, kapitone, — tarstelėjo jis Boiko.
Šį kartą moteris savo įsakymus palydėjo nežymia šypsenėle — savotiškas atsiprašymo variantas, maksimumas, kurį šia prasme sau galėjo leisti kapitonė Boiko.
— Dėmesio, antroji fazė, — kom-ryšio kanalais įsakė jinai.
Stelas pajuto, kaip “Zulu” pakeitė kursą; ekrane matėsi, jog kiti du transporteriai padarė tą patį. Netrukus jie susigrupavo, saugodami vienas kitą, ir aplink juos išsidėstė devynių perėmėjų eskortas. Štai dabar kapitonė Boiko buvo patenkinta. Triukai, žinia, neblogas dalykas, tačiau tradicinė taktika tikrai niekada neapvils.
— Visu greičiu pirmyn, — įsakė ji.
Pagreitis įspaudė Stelą į krėslą. Įdomu, mąstė generolas, kiek sugaiš piratai, kol supras, kad termiumą gabena transporteriai, o visai ne tos dvi senos “geldos”, kurios skrieja abipus “Lizdo”, tarytum saugodamos jį? Et, kuo vėliau, tuo geriau.
Ledi Almanda Kanse-Džouns, sėdinti savo jachtos salone ir stebinti ekranus, su panieka prikando lūpą. Kai transporteriai, iki
šiol vaidinę palydos laivus, visu greičiu nuskriejo Fabriko link, ji pirma suprato, kad būtent jie ir gabena termiumą. Tą kvailį Drago vėl apmulkino. Kurį laiką ji mąstė, ar nepasidalinus su juo savo spėlione, bet netrukus padarė išvadą, jog sentimentams nėra laiko. Tegul pjauna, ką per savo kvailumą pasėjo. Moteris aplaižė lūpas ir pažvelgė į veidrodį, užimantį visą priešais plytinčią sieną. Vienu idealiai sutvarkytu piršteliu įjungė interkomą ir paklausė:
— Maksai, ar matai laivus, skriejančius Fabriko link?
Maksas, jachtos pilotas-kiborgas, dirstelėjo į ekranus ir atsakė:
— Taip, mem.
— Noriu ten būti anksčiau už juos, — tarstelėjo jinai ir atsilošė ant šilkinių pagalvėlių.
Maksas įjungė variklius visu pajėgumu, jachta krūptelėjo ir šovė į priekį. Bet ledi Kanse-Džouns nieko nepastebėjo. Ji grožėjosi savo atvaizdu veidrodyje.
Prisikabinęs prie piratų kreiserio, Sakalas sulaikė alsavimą. Galų gale kompiuteris davė signalą, kad tikslas “sučiuptas”, ir Džekas spustelėjo nuleistuką. Dvigubi žydros ugnies spinduliai nučaižė piratų laivą. Akimirką nieko nenutiko — apsauginiai pirato ekranai susiurbė ir išsklaidė energiją.
— Dvi torpedos, — įsakė Sakalas, balsu aktyvavęs abu įrenginius. — Ugnis!
Torpedos šovė iš po bukai nurėžtų perėmėjo sparnų ir sprogo, atsimušusios į apsauginius priešų laivo'ekranus. Tačiau po sprogimo apsaugoje menkai sekundės dalelei atsirado properša, ir Sakalas tučtuojau pasinaudojo ta trumpute akimirka. Žydras jo energetinės patrankos spindulys prasiskverbė pro angą ir smogė neapsaugotam laivui. Visi perėmėjo ekranai tučtuojau aptemo, apsaugodami pilotą nuo akinančio sprogimo tvyksnio. Sakalas skubiai patraukė savo laivą į šalį ir pažvelgė į prietaisus, norėdamas išsiaiškinti padėtį.
— Neblogai, bose, — tarstelėjo Karia. — Iš tų niekšų išėjo visai neblogas kepsnys.
— Ačiū, Karia; bet, rodos, jie dar tykina link “Lizdo” ir kitų dviejų laivų. Manau, metas pradėti trečiąją fazę. “Lizde”, ar girdit mane?
— Taip, puikiai girdime, bose, — atsakė kapitonas Suza, “Lizdo” vadas.
— Pradedam trečiąją fazę.
— Klausau, bose. Trečioji fazė.
Jei Drago būtų buvęs atidesnis, jis veikiausiai būtų pastebėjęs, kad perėmėjai vienas po kito traukiasi iš mūšio. Bet šis procesas vyko palaipsniui, o Drago buvo pernelyg užsiėmęs, dalindamas įsakymus ir iš anksto mėgaudamasis akimirka, kai trys transporteriai atsidurs jo rankose. Vienas perėmėjas neišvengė smūgio, pradėjo vartaliotis erdvėje ir sprogo. Taip jam ir reikia! Drago piktdžiugiškai išsišiepė. Broliai laimi.
— Pasiruošt! Netrukus imsim juos abordažu.
Tie, kurie priklausė abordažinei grupei, pradėjo tikrinti ginklus, nervingai juokaudami ir žvalgydamiesi viens į kitą. “Keršytojo” pilotas dar kartą pademonstravo savo meistriškumą, vienu vieninteliu manevru atskraidinęs laivą prie pat “Lizdo”. Griebimo spinduliai tučtuojau neatsiejamai sukabino abu laivus. Tuo tarpu likusieji piratų laivai apsupo dvi senas “geldas”, skriejančias abipus “Lizdo”.
Tvykstelėjo lazerinis rėžtuvas, ir kruvinai raudonas spindulys įsisiurbė į plieną. Abordažo grupės nariai prakaitavo savo šarvuose ir spėliojo, kas jų laukia viduje, lengvas susirėmimas ar rimtos grumtynės. Iš anksto niekada negali būti tikras. Staiga uždarantis šliuzo kameros mechanizmas pasidavė, ir liukas šnypšdamas atsivėrė. Pirmoji abordažininkų greta puolė į priekį. Ir staiga, užnugaryje likusių nuostabai ir siaubui, priešakiniai buvo nublokšti atgal. Šaudydama ir mosuodama sunkiais koviniais kirviais, iš šliuzo kameros iššoko brigados karių falanga. Jai vadovavo viršila Flin. Nesugebėjusi rasti tinkamo kirvio, ji naudojosi įprastesnių ginklu, ugniasvaidžiu.
— Čia jums už Du-Kartu, mėšlini šunsnukiai! — suriko ji, laistydama piratus ugnimi.
Kai iš jų belikę pelenai nukrito ant žemės, Flin puolė į priekį, kupina ryžto nė vienam piratui neleisti išvengti atpilto.
Kituose dviejuose laivuose įvykiai klostėsi pagal tokį pat scenarijų; viduje nebuvo nieko, išskyrus brigados karius. Išlikę piratai sugrįžo į savo laivus, ir kautynės tęsėsi, bet dabar jėgų santykis buvo jau visai kitoks. Po valandos visi piratų laivai, norėję abordažu paimti transporterius, atsidūrė brigados rankose. Pakeliui į “Keršytojo” kapitono tiltelį Sakalas nuolat klupo ant negyvų ir sužeistų piratų, apdegusių pertvarų ir susprogdintų liukų. Aplink sūkuriavo dūmai. Šen bei ten tysojo ir brigados karių lavonai, tačiau jų buvo kur kas mažiau, nei piratų. Pasiekęs kapitono tiltelį, Sakalas susitiko viršilą Flin. Visur voliojosi nukautųjų kūnai, o vienas gulėjo prie pat jos kojų ir atrodė taip, tarsi į jį būtų ištuštinta visa apkaba. Pastebėjusi klausiamą Sakalo žvilgsnį, Flin tarė: