Karo išvakarėse pogrindžio veikla kai kur peraugo į partizaninę kovą. Besislapstantys nuo suėmimų vyrai pradėjo burtis miškuose ir ginkluotis. Pirmuosius partizanų būrius papildė pabėgę tremiamų šeimų nariai. Birželio 19 d. partijos Utenos apskrities komiteto sekretorius pranešė A. Sniečkui, kad iškeldinant iš respublikos „priešiškus elementus" pabėgo 47 šeimų galvos— policijos darbuotojai, šauliai, tautininkai. Visi ginkluoti pistoletais, kiti net šautuvais. Jie suorganizavo 4 „bandas11, ktb rios terorizuoja sovietinį aktyvą. LKP (b) Utenos komitetas prašė leisti apginlduoti aktyvistus54. LTSR valstybės saugumo liaudies komisaras P. Gladkovas raportavo Maskvai, jog Marijampolės, Prienų, Utenos, Radviliškio, Šiaulių apskrityse veikia partizanų būriai. Kamajų šile (Rokiškio apskr.) veikusiame Nemunio-Matuliausko būryje buvo 47 vyrai, ginkluoti kulkosvaidžiais bei kitokiais ginklais.
Esant Lietuvoje tokiai padėčiai, atėjo birželio 22-oji.
NUORODOS
1 Sienos aprašymą žr.: Tarybų Lietuva.— 1940,—Lapkričio 15.
2 LVVOA.— F. 3377.— Ap. 58,—B. 591.— L. 45 (Ministrų Tarybos posėdžių protokolai).
3 Darbo Lietuva.— 1940.—Rugsėjo 8.
4 Полпреды сообщают... — С. 462—463. ,
5 Ten pat.— P. 505.
6 Raštikis S. Kovose dėl Lietuvos.—T. 2.— V., 1990.— P. 106—107.
7 Išsamiau apie nacionalizaciją žr.: Lietuvos TSR istorija.— T. 4.— V., 1975. — P. 23—31.
8 Truska L. Visuomenės klasinės sudėties pakitimas Lietuvoje socializmo statybos metais (1940—1941 m.) // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai.— Serija A.—T. 2 (19).— 1965.
9 Išsamiau apie sovietinę žemės reformą žr.: Gregorauskas M. Tarybų Lietuvos žemės ūkis.— V., 1960.— P. 74—80.
10 Išsamiau: Terleckas V. Pinigai Lietuvoje 1915—1944.— V., 1992.— P. 175—187.
I! LVVOA.— F. 1771,—Ap. 1.— B. 1 (Biuro posėdžio protokolas).
12 Ten pat.— Ap. 2.— B. 120.— L. 10—11 (Biuro posėdžio protokolas).
13 Ten pat.— B. 117.— L. 12 (Biuro posėdžio protokolas).
u Ten pat.—Ap. 1,—B. 23,—L. 2—3.
15 Garliauskas A. Inteligentijai 1940—1941 metais.—V., 1991.— P. 19.
,s LVVOA.—F. 1771.—Ap. 1,— B. 328.—L. 79—88.
17 Butliutė-Rameiienė A. Lietuvos komunistų partijos kova už Tarybų valdžios įtvirtinimą respublikoje (1940—1941 m.).— V., 1958.— P. 88.
18 LVVOA.—F. 1771,—Ap. 2,—B. 45,—L. 1.
19 Ten pat.— B. 457 (LKP CK Kadrų skyriaus duomenys).
20 Ten pat.— B. 117.— L. 12 (Biuro posėdžio protokolas).
21 Truska L.— fAin. str.
22 Tarybų Lietuva,— 1941.— Balandžio 16—19.
23 Lietuvių archyvas.— T. 1.— P. 2S3.
S4_ Ten pat.
25 J laisvę.— 1941.— Liepos 25.
26 Ginaitė S, Tarybų Lietuvos gyventojų pajamos.— V., 1970.— P. 72—75.
27 LVVOA.—F. 1771,—Ap. 2.— B. 162.— L, 18 (Respublikinės taupomųjų kasų ir kredito valdybos duomenys).
28 CVLA.— F. R-756 —Ap. 6,—B. 45.—L. 119—121.
29 Lietuvių archyvas.— T. 1.— P. 271.
30 LVVOA.—F. 1771—Ap. 5.—B. 102.—L. 191 (A. Guzevičiaus 1942 m. LKP CK Kadrų skyriaus pateikti duomenys).
31 CVLA.— F. R-756.— Ap. 6.— B. 648.— L. 2 (NKGB Alytaus apskrities skyriaus duomenys).
32 LVVOA.—F. 1737,7,—Ap. 1.—B. 1,—L. 89 (NKVD Vilniaus miesto valdybos duomenys).
33 Lietuvių archyvas.— T. 1.— P. 19—21.
34 LVVOA.—F. 1771,—Ap. 4,-B. 225,—L. 2—3.
35 CVLA.—F. R-756—Ap. 6.—B. 72 — L. 1—9.
36 Ten pat—L. 2)6—30, 124.
37 Lietuvių enciklopedija.— T. 7.—P. 266.
38 LVVOA.— F. 1771.— Ap. L—B. 10.— L. 3 (Biuro posėdžio protokolas).
39 P. Gladkovo įsakymas buvo paskelbtas 1943 m. sausio 16 d. „Ateityje".
40 Kašauskienė V. Skausmingi istorijos puslapiai // Tiesa.—1988.— Gegužės 21.
41 Levinas D. Lietuvos žydų areštai ir trėmimai 1940—1941 metais // Pergalė.— 1990.— Nr. 1.
42 I laisvę.— 1941.— Gruodžio 6.
43 LVVOA.— F. 1771—Ap. 5—B. 48—L. 2.
44 Politika— 1990—Nr. 9—P- 19.
45 Jucevičius F. Tauta tikrovės ir mito žaisme.— 1970.— P. 99.
46 Lietuvių archyvas.— T. 3.— P. 129.
47 LVVOA—F. 1771—Ap. 2—B. 179—L. 2—3.
48 CVLA—F. R-756—Ap. 6—B. 485—L. 14.
49 LVVOA—F. 1771 —Ap. 2—B. 154—L. 92.
50 Škirpa K■ Sukilimas..—P. 561.
-! Raila B, Dialogas su lietuviais.— Bostonas, 1970—P. 61—62.
52 LVVOA—F. 3377—Ap. 58—B. 805—L. 3—21.
53 Škirpa K. Min. veik.— P. 128.
54 LVVOA—F. 1771 —Ap. 2— B. 157—L. 17.
4
7. Lietuva 1038—1953 metais.
IV SKYRIUS
NACIŲ OKUPACIJA (1941-1944 m.)
1. ANTĮ SOVIETINIS BIRŽELIO SUKILIMAS
Ankstų birželio 22-osios rytą pradėjusi puolimą, vokiečių kariuomenė sutiko silpną Raudonosios armijos pasipriešinimą. Jau pirmąją karo dieną vokiečiai užėmė Palangą, Jurbarką, Tauragę ir vietomis pasiekė Dubysą, o šarvuotos ęlivizijos> puolusios Užnemunėje, vakare jau buvo Alytuje ir Merkinėje. Antrąją karo dieną vokiečių daliniai, puolę pajūriu, pasiekė Latvijos sieną, o pietuose — Vilniaus apylinkes. Prasčiau vokiečiams sekėsi centriniame fronto ruože, kur prie Raseinių Raudonosios armijos tankai pradėjo kontrpuolimą. Birželio 24 d. vokiečiai išstūmė raudonarmiečius iš Žemaitijos, užėmė Kėdainius, Ukmergę ir Vilnių. Ketvirtąją karo dieną vokiečių kariuomenė įžengė į Kauną, 26 d. užėmė Šiaulius, 27 d.— Panevėžį. Birželio 28-oįi — paskutinioji karo veiksmų Lietuvoje diena. Fronto linija nutolo į Baltarusiją ir Latviją L
Lietuvos žmonėms karas visada buvo didžiausia nelaimė. Todėl kiekvieną sekmadienį bažnyčiose jie melsdavo Dievą giedodami „Nuo karo, bado, ugnies ir maro gelbėk mus, Viešpatie". Tačiau metus laiko kentę bolševikų terorą, ypač po baisiųjų birželio tremties dienų, tie 'patys žmonės prašė Dievo, kad greičiau prasidėtų karas, nes tikėjosi būsią išgelbėti.
Ir dar vienas paradoksas: nuo karų su kryžiuočiais laikų lietuviai nemėgo vokiečių. Liaudies pasakose velnias dažnai turi vokietuko pavidalą. Senesni žmonės dar nebuvo užmiršę sunkių kaizerinės okupacijos metų, o jaunesni — neseniai atplėštos Klaipėdos. Tačiau 1941 m. vasarą lietuviai sutiko vokiečius su džiaugsmo ašaromis ir gėlėmis. K- Skebėra savo atsiminimų knygoje rašo: „1941 m. bolševikinę-maskoliškąją okupaciją pakeitė kita—vokiška nacionalsocialistinė. Prekė toji pati, tik maišas kitoks... Bet reikia būti teisingam— 1941 m. birželio 22 dieną ir kelias savaites po to Lietuva džiūgavo ir buvo laiminga" 2.