90 LVVOA.—F. 1771,—Ap. 9.—B. 19.-L. 171—173.
91 Ten pat.—Ap. 8,—B. 14,—L. 51.
92 Ten pat.— Ap. 9.— B. 286.— L. 84.
93 Apskaičiuota autoriaus, remiantis vardiniais šios kategorijos uki,ų sąrašais, saugomais Žemės ūkio ministerijos archyve.
94 Išsamiau apie tai žr.: Girnius K. Partizanų kovos Lietuvoje.— V., 1990. p 53_79
95 Metai.—1991.—Nr. 5,—P. 158.
98 LVVOA.—F. 1771,—Ap. 52,—B. 47,—L. 162.
97 Daumantas J. Partizanai.—V., 1990.— P. 228.
98 Į laisvę.— 1972,—Nr. 56,—P. 38.
l
93 LVVOA.—F. 1771:—Ap. 7,—В. 85,—L. 18—24.
100 Grunskis E. Baudėjai // Literatūra ir menas.— 1989.— Gruodžio 9.
101 Dauguma statistikos duomenų apie stribus paimti iš R. Stanislovaičio darbo „Nuverstųjų klasių pasipriešinimo slopinimas Tarybų Lietuvoje 1940— 1951 m.“ (LVVOA.—F. 3377,—Ap. 48,—B. 1086).
102 Grunskis E. Min. str.
103 Ramanauskas A. (Vanagas). Daugel krito sūnų...— V., 1991.— P. 232—
233
’|04 Metai.—199L—Nr. 3,—P. 159.
‘°5 LVVOA.—F. 1771,— Ap. 8,-B. 14,—L. 77; B. 252,—L. 69.
106 Terleckas A. Trys politiniai laiškai.—V., 1992.— P. 23,
107 LVVOA —F. 1771,—Ap, 9,—B. 251,—L. 117.
108 Laisvės kovų archyvas.— T. 1.— K-, 1991.— P. 57.
109 Dauguma šio poskyrio duomenų imti iš: Truska L. Lietuvos valstiečių kolektyvizavimas // Lietuvos istorijos metraštis. 1988 metai.— V., 1989.
1,0 LVVOA.—F. 1771,—Ap. 9,—B. 256.—L. 10.
111 Tarybų Lietuvos valstietija.— V., 1979.— P. 95; LVVOA.— F. 1771.— Ap. 92,— B. 3,— L. 297—309.
Tarybų Lietuvos valstietija.— P. 157.
113 Metai.—1991,—Nr. 6,—P. 147.
114 LVVOA.—F. 1771—Ap. 9.—B. 262,—L. 74—75. (1947.07.11 I. Tkačenkos raštas A. Sniečkui).
115 Ten pat.—B. 278,—L. 120—121.
116 Ten pat.—Ap. 190,—B. 5,—L. 186. _
117 Už tarybinę lietuvių literatūrą.— K., 1947.— P. 5—44.
118 Literatūra ir menas.— 1990.— Gruodžio 22.
119 LVVOA.—F. 1771.—Ap. 7,—B. 107,—L. 12.
]20i теп pat _B. 81.— L. 35.
121 Ten pat.—Ap. 9.—B. 278,—L. 7—9 (Glavlito 1946 m. IV ketvirčio
veiklos ataskaita).
122 Mintys apie Lietuvos komunistų partijos kelią.— V., 1989.— P. 207—208. ‘i® LVVOA— F. 1771,—Ap. 9,—B. 19,—L. 225.
124 Ten pat.—Ap. 190.—B. 5,—L. 179.
125 Ten pat.—F. 17377,—Ap. L—B. 3,—L. 164.
12e Zr. 1960 m. gruodžio 7 d. A. Sniečkaus raštą SSKP Centro Komitetui // Pozicija.— 1993.— Nr. 14.
127 LKP istorijos apybraižos.—/Г. 3.— P. 259.
128 Zr. 126 nuorodą,'
129 LVVOA.—F. 1771,—Ap. 190.—B. 12,—L. 117; Lietuvos valstybinis archyvas.—F. R:— 1881— Ap. 1,—B. 70,—L. 47.
130 LVVOA.—F. 1771.—Ap. 92,— B. 21,—L. 64. (RKRT 1950 m. I ketvirčio ataskaita. 1950 m. be 6 kunigų invalidų).
>3‘ Ten pat.— Ap. 52,— B. 78.— L. 32.
132 Ten pat —L. 136; B. 21,—L. 31—32 (RKRT ataskaitos).
’F3 Ten pat,—Ap. 52,—B. 78,—L. 22 (RKRT 1948 m. IV ketvirčio atas-
kaltaiM Ten pat.— Ap. 190 — B. 5,—L. 97, 186.
135 Ten pat.— F. 17377,— Ap. L—B. 3,—L. 164—165 (1946.10.10 kalba
MGB partinės organizacijos susirinkime).
136 1948 m. kunigai pradėjo registruotis vykdomuosiuose komitetuose. 1945 m. liepos 7 d. Kauno vyskupijos valdytojas prelatas S. Jokubauskis, o 1953 m. vasario 11 d.— ir kanauninkas J. Stankevičius viešai pasmerkė ginkluotą rezistenciją. Pastarasis 1950 m. pradžioje paragino kunigus kviesti ūkininkus stoti į kolūkius (LVVOA.— F. 16895.— Ap. 2.— B. 312.— L. 3—17).
. : . 7 V), VI,
/
METODINĖ DALIS
Parengė Vilniaus 18-osios vidurinės mokyklos istorijos mokytoja JŪRATĖ 5ACKŪTĖ
12. Lietuva 1938—1953 metais.
Metodinė dalis parengta pagal L. Truskos knygą „Lietuva
1938—1953" (nurodomi šios knygos puslapiai) vadovaujantis 1993/94 m. m. vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos istorijos programos reikalavimais.
Ji skiriama mokytojams, dėstantiems X klasėje Lietuvos istorijos kursą (1938—1953 m. laikotarpį), taip pat dirbantiems XII klasėje (kartojant Lietuvos istorijos atitinkamą laikotarpį).
Metodinėje dalyje pateikiami nagrinėjamos pamokos temos ar klausimo tikslai; nurodoma, kokie mokinių įgūdžiai formuojami remiantis mokomąja medžiaga; siūlomi keli temos ar konkretaus temos klausimo dėstymo būdai, pateikiama užduočių.
Siūlyčiau šias užduotis panaudoti ne tik aiškinant temą ar konkretų klausimą, bet ir savarankiškam. mokinių darbui, medžiagos tikrinimui ar įtvirtinimui, namų darbams.
Darbo būdus ir užduotis mokytojas gali pasirinkti pagal galimybes, klasės profilį ir lygį.
I SKYRIUS PASKUTINIEJI LIETUVOS RESPUBLIKOS METAI
20-TIES NEPRIKLAUSOMO GYVENIMO METŲ REZULTATAI (kartojimo-apibendrinimo pamoka)
Pamokos tikslas. Parodyti, kokių rezultatų per 20 nepriklausomo gyvenimo metų pasiekė Lietuvos ūkiis ir kultūra.
Įgūdžiai. Naudojantis temos medžiaga, formuoti darbo su statistikos duomenimis įgūdžius; mokyti sudaryti diagramas, klasifikuoti, pildyti lenteles lyginant tuos pačius dalykus skirtingomis sąlygomis.
Rekomenduojami darbo būdai ir užduotys
1. Nagrinėjamos 1—7 lentelės (žr. p. 8—20).
Statistikos duomenų (lentelių) nagrinėjimo atmintinė
1. Kodėl pateikti šių ūkio šakų (gyvenimo sričių) statistikos duomenys?
2. Kurių metų duomenys lyginami? Kodėl?
3. Kuo jie yra panašūs ir kuo skiriasi?
4. Kodėl taip įvyko?
5. Kokias išvadas galite padaryti, susipažinę su šiais statistikos duomenimis?
6. Remdamiesi šiais statistikos duomenimis, nubraižykite schemą ar diagramą.
2. Aptariant pramonės šakų raidą ir pasiskirstymą, galima braižyti schemą ir ją nagrinėti pagal klausimus:
1. Kokios pramonės šakos buvo plėtojamos nępriklausomo-
. j e Lietuvoje?
2. Kas lėmė tokį pramonės šakų pasiskirstymą ir raidą?
3. Apibendrinkite pateiktų pramonės šakų būklę.
3. Surenkite diskusiją, pateikę mokiniams tokį teiginį; „ ... atplėšus po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvą nuo plačių Rusijos rinkų ir jos žaliavų šaltinių, mūsų krašto pramonė vegetavo ar net smuko“ (žr. p. 11).
4. Apibūdinant eksportą ir importą, galima remtis žemėlapiu arba nubraižyti tokią schemą:
| LINUS | |
| MĖSĄ IR JOS GAMINIUS | |
| SVIESTĄ | | ANGLIJĄ, |
| GRŪDUS | |
| - MIŠKO MEDŽIAGĄ | VOKIETIJĄ, |
| PIENĄ | JAV, |
| KIAUŠINIUS | |
| ODĄ | SSRS |
| ŠERIUS | |
| KAULUS |
MINERALINES TRĄŠAS DRUSKĄ
ŽEMĖS ŪKIO MAŠINAS CEMENTĄ IS1VEŽĖ
NAFTĄ
CUKRŲ (iki 1935 m.)
GELEŽI
Mokiniams pateikiami tokie klausimai:
1. Ką eksportavo Lietuva? Kodėl?
2. Ką ji įsiveždavo? Kodėl?
3. Į kokias šalis Lietuva eksportavo maisto produktus? Kodėl? Ką rodo tokia eksporto kryptis?
5. Nagrinėjant nepriklausomos Lietuvos mokslo ir literatūros laimėjimus, neverta detaliai nagrinėti rašytojų kūrybą, tam yra literatūros pamokos. Siūlyčiau aptarti mokslininkų bei literatų veiklą pagal šiuos klausimus: