A. Smetona—vienas konservatyviausių asmenų Lietuvos valstybei kuriantis ir žlungant.
A. Smetonos valdymo krizę sukėlė bręstantį tarptautinė krizė.
A. Smetonos pasitraukimas iš Lietuvos kritiškiausiu momentu — išdavystė.
A. Smetonos pasitraukimas — pateisinamas diplomatinis žingsnis.
Jis turėjo didelių strateginių sugebėjimų, buvo gudrus politikas.
A. Smetona nesugebėjo pasirinkti padėjėjų. Jie, tiesa, padėjo jam išsilaikyti valdžioje, bet kraštas patyrė daug žalos.
A. Smetonos valdymo metais galutinai susiformavo krašto socialinė sankloda, pasikeitė visa kultūrinė situacija: Lietuva „sulietuvėjo" ir „suvakarėjo“.
Jo valdymo metais Lietuva sustiprėjo ekonomiškai. Smetoninė Lietuva darėsi „grietininė4. Rusija turėjo J. Staliną, Anglija — V. Čerčilį, Prancūzija — de Goilį, Lietuva — A. Smetoną. A. Smetonos valdymo metai — tai Lietuvos nepriklausomybės laikotarpis. Jis — nepriklausomybės laikų simbolis.
Užduotys sudarytos remiantis A. J. Greimo straipsniu „Antanas Smetona ir kas toliau" (Naujoji viltis.— 1988 —Nr. 21.—P. 32—40), A. Eidinto straipsniu „Asmuo ir režimas" (XX amžius: Lietuvos valstybingumo problemos.— K., 1990.— P. 51—57). A. Smetona. Pro memoria (Ten pat.— P. 76—92) ir kt.
2. Išnagrinėję A. Smetonos valdymo laikotarpį, mokiniai pildo lentelę:
Valdymo forma A. Smetonos valdymo faktai
I. Demokratija ir jos svarbiausi bruožai:
II. Autokratija ir jos svarbiausi bruožai:
III. Fašizmas ir jo svarbiausi bruožai:
3. A. Smetonos asmenybę galima nagrinėti remiantis atmintine, galima ir surengti seminarą pagal ją (atmintinė tinka ne tik A. Smetonos, bet ir kitų politikų asmenybei vertinti).
Asmenybės vertinimo atmintinė
1. Kokie svarbiausi A. Smetonos asmenybės biografijos momentai?
2. Ką jis nuveikė visuomenės labui?
3. Ar turėjo įtakos jo, kaip prezidento, veiklai asmeninės savybės?
4. Kokios buvo jo politinės pažiūros? Ar jos keitėsi?
5. Kaip galima vertinti A. Smetonos asmenybę?
4. Kad išvengtume vienpušiškumo (tik peikimo arba gyrimo), galime nagrinėti A. Smetonos asmenybę, surašydami į lentelę jo nuopelnus įvairiose srityse:
Ekonomikoje Vidaus politikoje Užsienio politikoje
Išvados: Kaip A. Smetonai sekėsi vairuoti valstybės ekono
minį, politinį gyvenimą?
Kokias problemas A. Smetona sprendė vidaus ir užsienio politikoje?
Ar prezidento charakterio savybės turėjo įtakos tvarkant reikalus šiose gyvenimo srityse?
Jo nuopelnai Lietuvos Respublikai.
1938 m. LENKUOS ULTIMATUMAS. KLAIPĖDOS NETEKTIS
Pamokos tikslas. Parodyti, kokia buvo Lietuvos Respublikos tarptautinė padėtis 1938 m. Kokie buvo Lietuvos santykiai su Lenkija, Vokietija? Kodėl Lietuva priėmė 1938 m. Lenkijos ir 1939 m. Vokietijos ultimatumus? Kokią reikšmę jų priėmimas turėjo Lietuvai?
Įgūdžiai. Pratinti savarankiškai nagrinėti dokumento ištraukas, mokyti kelti problemas ir ieškoti jų sprendimo būdų. Kritiškai vertinti sprendimus, pateikti ir gintf savo nuomonę.
1. 1938—1939 m. Lietuva susidūrė su daugybe politinių problemų, svarbiausios iš jų buvo 1938 m. Lenkijos ultimatumas ir 1939 m. Klaipėdos netektis. Nagrinėjant šj laikotarpį, galima parodyti mokiniams, kaip sunku spręsti problemas. Manau, jas galima nagrinėti pagal Problemos sprendimo modelį:
| PROBLEMA | KODĖL JI ATSIRADO? |
| Lietuvai iškyla grėsmė netekti Klaipėdos krašto |
| ALTERNATYVŲ IŠKĖLIMAS | UŽ ir PRIEŠ |
| 1. Priimti 1939 m. Vokietijos ultimatumą ir atiduoti Klaipėdos kraštą. | N |
| 2. Neatiduoti Klaipėdos krašto ir nepriimti 1939 m.ultimatumo. | |
| 3. Ar buvo galimi kiti keliai? (rašo patys mokiniai) |
| SPRENDIMAS | SPRENDIMO PRIĖMIMO PRIEŽASTYS |
| Ką nutarė? | Kodėl taip padarė? |
2. Kad mokiniai geriau suvoktų, kokia skausminga Lietuvai bu-vo Klaipėdos krašto' netektis, galima nagrinėti Klaipėdos krašto perdavimo Vokietijai sutarties ištrauką (p. 33). Ją galima nagrinėti pagal dokumentų nagrinėjimo atmintinę.
Dokumentų nagrinėjimo atmintinė
1. Dokumento autorius. Jo turinys. Remdamiesi dokumentu, padarykite išvadą apie jo autorių.
2. Dokumento pasirašymo data. Kuo ji ypatinga? Laikmečio, kuriame pasirašytas dokumentas, skiriamieji bruožai.
3. Kur vyko dokumente minimi įvykiai? Kuo ypatinga ta vietovė?
4. Dokumente minimi faktai. Kokias išvadas jūs padarytumėte?
5. Dokumento reikalingumas. Kas nulėmė dokumente aprašytus įvykius.
6. Ką naujo sužinojote iš dokumento apie praeities įvykius?
. 3. Mokiniams galima pasiūlyti išnagrinėti (tegul jie pateikia ir savo samprotavimus, argumentus) šias nuomones:
— „...jei šiandien priimamas ultimatumas, reikalaująs užmegzti diplomatinius santykius, tai netrukus galės būti įteiktas ultimatumas, reikalaująs Lietuvos unijos su Lenkija.“
(A. Merkelis, ir. p. 29)
— „Visi suprato, kad Lenkija verčianti atsisakyti Vilniaus. <...> Tikėjosi, kad bus karas ir laukė mobilizacijos. Buvo pasiryžę kariauti.1*
(Iš Valstybės saugumo policijos biuletenio, ir. p. 28)
— „<...> gėdingiausias nepriklausomos Lietuvos gyvenimo įvykis— 1938 m. lenkų ultimatumo priėmimas, nes tai buvo visų tolesnių gėdingų nusileidimų anga.**
(T. Daukantas, ir. p. 46)
— Moralinė žaizda dėl prarasto Klaipėdos krašto buvo dar sunkesnė negu materialiniai nuostoliai (žr. p. 34).
— „Klaipėdos netekus, nuotaika visame krašte pasidarė prislėgta. Visus apėmė baimė, netikrumas.**
(K. Musteikis, ir. p. 34)
/
4. Aiškinant mokiniams Klaipėdos krašto problemą, galima laiko juostoje žymėti Klaipėdos' krašto politinės raidos etapus ir aptarti juos pagal klausimus:
1. Kokia buvo Žemaitijos padėtis XIII a.—Mindaugo valdy
mo metais?
2. Kuo ir kodėl 1422 m. reikšmingi Klaipėdos kraštui?
3. Kodėl 1918—1923 metai svarbūs Klaipėdos kraštui?
4. Ar juridiškai Klaipėdos kraštas yra laikomas Lietuvos dalimi?
1—ft-1- 1-1-1-
XIII a. 1422 m. 1918 m. 1923 m. f 1939 m.
1939 m, SPALIO 10 d. SUTARTIS SU SSRS IR VILNIAUS ATGAVIMAS
Pamokos tikslas. Parodyti, kaip Europos politikos pokyčiai 1939 m. lėmė Lietuvos užsienio ir vidaus politiką. Kodėl 1939 m. sausio 10 d. Lietuva, skelbusi neutralitetą, jo neišlaikė? Kodėl pasirašydama 1939 m. spalio 10 d. sutartį su SSRS Lietuva atgavo Vilnių, bet prarado nepriklausomybę.
Įgūdžiai. Pratinti mokinius dirbti su dokumentu, žemėlapiu, mokyti chronologiškai ir logiškai dėstyti įvykius, reiškinius.
Rekomenduojami darbo budai ir užduotys
Į. Pamokoje aptariama daug įvykių, politinių momentų, atvedusių prie 1939 m. spalio 10 d. sutarties su SSRS. Kad mokiniai lengviau suvoktų, kaip klostėsi įvykiai Lietuvoje 1939 m. ir kokios buvo jų priežastys, patarčiau pildyti įvykių sekos grandinę:
| 1. 1939 08 23/ | 2. 1939 09 01 | 3. 1939 09 17 |
| 4. 1939 09 28 5. 1939 10 10 | 6. 1940 06 15 | |
2. Lietuvos santykius su SSRS ir sutarties pasirašymą galima nagrinėti remiantis problemos sprendimo modeliu (žr. p. 188). Pasirenkamos šios problemos: Vilniaus krašto atgavimas — sutartis su SSRS, santykiai su SSRS, neutraliteto problema.
3. Pamokoje mokiniai supažindinami su dviem Vokietijos ir SSRS sutartimis: 1939 rugpjūčio 23 d. Nepuolimo sutartimi ir 1939 m. rugsėjo 28 d. Sienų ir draugystės sutartimi. Jas galima nagrinėti pagal dokumentų nagrinėjimo atmintinę (žr. p. 189).
4
Išvada. Kokią valdymo formą A. Smetona įvedė po 1926 12 17 perversmo? Kaip ją vertinti (įvairiapusiškai)?