4. Apibendrindami mokinių žinias, galite padiskutuoti su jais, pateikę šiuos, teiginius, mintis:
— Lietuvai nepavyko išsaugoti neutralumo, tik jis buvo paaukotas ne Berlynui, o Maskvai.
— Lenkų okupuotą Vilnių Lietuvai atidavė SSRS.
— Nelikus politiniame žemėlapyje Lenkijos, sumažėjo Baltijos valstybių išlikimo galimybės.
1940 m. GEGU2ĖS 25 d. SSRS NOTA.
DERYBOS MASKVOJE. SSRS ULTIMATUMAS
У
Pamokos tikslas. Apibudinti situaciją Lietuvoje ir gretimose valstybėse 1940 m. Paaiškinti, kokios priežastys lėmė, kad Lietuvos vyriausybė priėmė 1940 m. birželio 14 d. SSRS ultimatumą? Kokią reikšmę jis turėjo Lietuvos valstybingumui?
[gūdžiai. Mokyti nustatyti ryšius tarp to laikotarpio valstybių, politinių jėgų ir juos paaiškinti, įrodyti teiginius, nagrinėti dokumentą, rasti chronologinę įvykių seką.
Rekomenduojami darbo būdai ir užduotys
1. Prisiminus situaciją Europoje 1940 m., aptarus Lietuvos Respublikos tarptautinę padėtį po 1939 m. spalio 10 d. pasirašytos savitarpio pagalbos sutarties, galima kartu su mokiniais analizuoti schemą:
ANGLIJA
PRANCŪZIJA
| SUOMIJA | ESTIJA | LATVIJA | LIETUVA |
| 1 | |||
| ЗГ | |||
VOKIETIJA
Mokiniams pateikiami tokie klausimai:
1. Kokie buvo Lietuvos Respublikos santykiai su Latvija ir Estija? Kodėl?
2. Kaip keitėsi Lietuvos Respublikos santykiai su Vokietija
1939—1940 m.? Kodėl? .
3. Kaip reagavo Anglija ir Prancūzija į politinius pasikeitimus Baltijos šalyse? Kodėl?
4. Kaip pasikeitė Lietuvos Respublikos ir SSRS santykiai po 1939 m. spalio 10 d. savitarpio pagalbos sutarties? Kodėl?
5. Kaip atsiliepė Baltijos valstybėms SSRS santykiai su Vokietija?
6. Ar turėjo įtakos Baltijos valstybėms SSRS santykiai su Suomija?
7. Kokią įtaką Baltijos valstybėms turėjo SSRS santykiai su Anglija ir Prancūzija?
2. Aptardami Lietuvos Respublikos ir SSRS tarpusavio santykius iki 1940 m. birželio 14 d. ultimatumo, pildykite chronologinę įvykių sekos lentelę:
| 1920 m. LIEPOS 12 d. SUTARTIS | 1926 m. RUGSĖJO 28 d. SUTARTIS | 1939 m. SPALIO 10 d. SUTARTIS | 1940 m. BIRŽELIO 14 d. ULTIMATUMAS |
| SUTARTIESTURINYS:REIKŠMĖ | У |
Išvada. Kaip keitėsi Lietuvos santykiai su SSRS po šių sutarčių ir ultimatumo? Kokią įtaką šie dokumentai turėjo Lietuvos valstybingumui?
3, Teiginiai diskusijai:
— „Viskas krypsta į gerąją pusę. «.„> Lietuva ir Rusija — abidvi taikos politikos šalininkės — nuo dabar gali daug saugiau jaustis. Vadinasi, ši sutartis saugumo ir taikos požiūriu yra aiškiai naudinga abiem šalims.“
[Lietuvos aidas.— 1939 m.— Spalio 11, žr. p. 50)
193
13. Lietuva 1938—1953 metais.
— <...> Pasirašytos sutartys „jokiu būdu nereiškia Sovietų Sąjungos kišimosi į Estijos, Latvijos ir Lietuvos reikalus, o gandus apie šių valstybių sovietizaciją skleidžia tik „bendri mūsų priešai ir visokio plauko antisovietiniai provokatoriai".
(Iš V. Molotovo kalbos, pasakytos 1939 m.
SSRS Aukščiausiosios Tarybos sesijoje, žr. p. 50)
4. Mokiniai, susipažinę su 1940 m. birželio 14 d. SSRS ultimatumo tekstu, gali jį nagrinėti savarankiškai pagal šiuos klausimus:
1. Ultimatumo autorius. Ultimatumo turinys.
2. Ultimatumo įteikimo data. Ką ji mums sako? (Laikmečio skiriamieji bruožai.)
3. Kokie ultimatumo kaltinimai ir reikalavimai? Kokias galite padaryti išvadas?
4. Ultimatumo reikalingumas abiem šalims.
5. Ką sužinojote iš ultimatumo apie praeities įvykius?
5. Paneikite arba pagrįskite šį teiginį:
— Ultimatumas buvo pasikėsinimas į Lietuvos nepriklausomybę.
6. Lietuvos vyriausybės požiūrį, reakciją į 1940 m. birželio 14 d. ultimatumą galima aptarti pagal problemos sprendimo modelį (žr. ;p. 188) arba pildyti lentelę:
| POŽIŪRIAI Į ULTIMATUMĄ | PADARINIAI |
| 1. A. Smetonos pasiūlymas: | |
| 2. A. Merkio ir K. Bizausko | |
| nuomone: | >/ | |
| 3. Kitos nuomonės: | A-;. |
Išvada. Kodėl Lietuvos vyriausybė pasirinko tokį sprendimą? Kokią reikšmę jis turėjo Lietuvos vidaus ir tarptautinei padėčiai? '
7. Kuris teiginys teisingas? Pateikite argumentų.
— Lietuvos vyriausybė ne tik negynė nepriklausomybės, bet net ėmėsi teisinti agresorių! (žr. p. 57).
— „<...> nauji Raudonosios armijos daliniai į Lietuvą atvyko kaip draugiška sąjunginė kariuomenė tik dėl pačios Lietuvos ir Sovietų Sąjungos didesnio saugumo sumetimų."
(A. Merkys, žr. p. 57)
— 1940 m. vasarą išlaikyti Lietuvos nepriklausomybę, matyt, nebuvo galima, tačiau gėdingai kapituliacijai alternatyva buvo. Kokia? (žr. p. 58).
8. Išnagrinėjus Lietuvos Respublikos tarptautinę padėtį 1939— 1940 m., mokiniams galima pasiūlyti laiko juostoje žymėti įvykius Europoje ir Lietuvoje, taip pat nustatyti, kaip jie tarpusavyje susiję.
EUROPOJE
b) „Liaudies11 vyriausybės sudarymas, rinkimai j „Liaudies5* seimą ir Lietuvos įjungimas į SSRS buvo neteisėti ir nedemokratiški aktai.
Pirmajai nuomonei ginti labai tiktų senojo Lietuvos TSR istorijos vadovėlio (aišku, jei mokykloje dar jų yra) atitinkamo paragrafo medžiaga. Antrąją nuomonę galima pagrįsti remiantis A. Gumuliausko vadovėliu „Lietuvos istorija nuo 1915 iki 1953 metų“ ir L. Truskos pateikta medžiaga.
Tema nagrinėjama pagal šį planą (kiekvieną plano dalį gali nagrinėti ne visa grupė, o kelios smulkesnės mokinių grupelės):
I. ^Liaudies" vyriausybės sudarymas:
1. „Liaudies*1 vyriausybės sudarymo teisinis pagrindas.
2. „Liaudies** vyriausybės socialinė sudėtis.
3. „Liaudies** vyriausybės pirmieji pertvarkymai.
4. Visuomenės požiūris į „Liaudies** Vyriausybę.
II. „Liaudies** seimo rinkimai:
1. Seimo rinkimų įstatymas.
2. Rinkimų kampanija ir rinkimai.
3. Rinkimų rezultatai.
III. „Liaudies" seimo nutarimai:
1. Dėl valstybinėj santvarkos.
2. Dėl žemės.
3. Dėl pramonės ir bankų nacionalizavimo.
4. Dėl Lietuvos įstojimo į SSRS.
IV. Lietuvos įjungimas į SSRS:
1. Juridinis įjungimo pagrindas.
2. Įjungimo į SSRS padariniai ir reikšmė.
Išnagrinėjus temą pagal planą, argumentuotai ginamos pamokos pradžioje pateiktos nuomonės.
2. Įrodykite, kuris teiginys teisingas:
— „Pažįstamų asmenų pasirodymas vyriausybės sudėtyje visiems, kas nežinojo jų parinkimo užkulisių, pirmomis dienomis padarė ne per blogiausią įspūdį. Reikia pasakyti, kad tauta jais pasitikėjo".
(J. Audėnas, žr. p. 61)
— „Liaudies" vyriausybė buvo sovietų ekspozitūra, jie patys (ministrai) buvo marionetės sovietų rankose".
(M. Remeris, žr. p. 61)
— „Liaudies" vyriausybė sugriovė Lietuvos valstybę.
— Rinkimai Lietuvoje buvo vadinami komedija, apgaule, propagandiniu spektakliu.
— 1940 m. birželio 15-oji, liepos 21-oji buvo spektaklis, o rugpjūčio 3-ioji — farsas.
— 1940 m. vasara — didžiausio politinio ir moralinio nuopuolio metas, gal pats gėdingiausias ilgaamžės Lietuvos istori-rijos laikotarpis (žr. p. 69).
5
Šią temą patarčiau nagrinėti taikant grupinį darbo metodą, t. y. suskirsčius klasę į dvi grupes, kurios turėtų surinkti argumentus ir jais įrodyti skirtingas nuomones:
a) „Liaudies" vyriausybės sudarymas, „Liaudies" seimo rinkimai ir Lietuvos įjungimas į SSRS buvo teisėti ir demokratiški aktai.