/
VALSTYBINGUMO GRIOVIMAS. LIETUVOS ŪKIO ANEKSIJA. KULTŪROS SOVIETIZACIJA. BAŽNYČIOS SUVARŽYMAS.
SOVIETINĖ KADRŲ POLITIKA. RUSINIMO PRADŽIA. SOVIETŲ VALDŽIOS SOCIALINĖ-EKONOMINE POLITIKA
Pamokos tikslas. Parodyti, kaip Lietuva buvo sovietinama 1941 m., kaip, sugriovus valstybingumą, pradėjus varyti sovietų valdžios socialinę-ekonominę, kultūrinę politiką, Lietuvos ūkis iš esmės tapo SSRS ūkio sudedamąja dalimi. Iškelti neigiamus rusinimo padarinius.
[gūdžiai. Mokyti konspektuoti, nagrinėti statistikos duomenis, daryti išvadas, nustatyti priežastis.
Rekomenduojami darbo būdai ir užduotys
1. Siūlyčiau per pamoką mokytojui skaityti paskaitą, parengtą remiantis L. Truskos pateikta medžiaga."
Paskaitosplanas
I. Įžanga.
II. Valstybingumo griovimas.
1. Valstybės sienos keitimas.
2. LTSR konstitucija.
3. Valstybės simboliai ir šventės.
4. LKP vaidmuo.
5. Teisė ir teismų sistema.
6. Vietinės valdžios pertvarkymai.
7. Lietuvos kariuomenė.
III. Lietuvos ūkio aneksija.
1. Privatinės nuosavybės naikinimas.
2. Kredito sistemos ardymas.
3. Pramonės nacionalizacija.
4. Transporto sistemos pertvarkymai.
5. žemės reforma.
/
IV. Kultūros sovietizacija. Bažnyčios suvaržymas.
L Jaunimo auklėjimas „komunizmo dvasia".
2. Spaudos, literatūros suvaržymas.
3. Bažnyčios atskyrimas nuo valstybės.
V. Sovietinė kadrų politika.
1. „Senojo režimo" darbuotojų atleidimas.
2. „Eilinių darbo žmonių" kėlimas j vadovaujančius postus.
3. Tautinė kadrų politika.
VI. Sovietų valdžios socialinė-ekonominė politika.
1. Politika kaime.
2. Pyliavos, „buožijos apribojimas".
3. Darbo užmokestis.
4. Sovietų lengvatos.
VII. Baigiamoji dalis. Reziumė.
2. Mokiniai, klausydamiesi paskaitos, gali konspektuoti mokytojo pateikiamą medžiagą, atsakyti į mokytojo duotus prieš paskaitą klausimus, pildyti lentelę — užrašyti, kas padaryta pirmosios Lietuvos sovietizacijos laikotarpiu:
| Valstybingumo griovimas | Ūkioaneksija | Kultūrossovietizacija.Bažnyčiossuvaržymas | Sovietinėkadrųpolitika | Sodaiinė-ekonominėpolitika |
| • | ||||
| Išvada. Kodėl teigiama, kad Lietuva tapo sovietine valstybe? | ||||
3. Skaitant paskaitą, galima naudoti schemas, diagramas, statistikos duomenų lenteles:
| Pyliavos | ||
|---|---|---|
| 5 ha ukiui | 20 ha ukiui | k daugiau kaip 25 ha ukiui |
| 250 kg grūdų, 250 kg bulvių, 50 kg mėsos, 125 1 pieno,0,5 kg vilnų | 2.7 t grūdų,2.7 t bulvių, 220 kg mėsos, per 2 t pieno,4,5 kg vilnų | tiek, kiek ir 20 ha ūkiui, taip pat papildoma pyliava už 1940 m. derlių |
Išvada. Palyginkite duomenis. Kokias išvadas galite padaryti?
Žemės ūkto politikos rezultatai
| 1/4 arba 8 tūkst. valstiečiu atsiskaitė su valstybe iki 1940 m. gegužės mėn.1,1 tūkst valstiečių buvo atiduoti teismui4,5 tūkst. valstiečių atsisakė žemės (30 tūkst. ha) | |
|---|---|
| Išvados. Ką rodo šie duomenys?Kokias išvadas galite padaryti? | |
| Kainų šuolis | |
| NepriklausomojeLietuvoje | 1941 m. |
| 1 kg cukraus 1 Lt 1 kg sviesto 2—3 Lt Odiniai vyriški batai 20 Lt | 2,8 rub. 10 rub. 80 rub. |
| Išvada. Ką rodo šios kainos? Žinodami, kad 1 litas buvo lygus 90 кар., paskaičiuokite, kiek kartų pabrango produktai ir prekės. | |
| 4. Mokiniai turi paaiškinti paskaitoje mokytojo pavartotus naujus sovietinius terminus: | |
| „Senojo režimo" darbuotojai", „eiliniai darbo žmonės", | |
| „importiniai kadrai",„buvusieji kapitalistai, dvarininkai ir aktyvūs smetoninio režimo veikėjai",„svarbiausia — partiškumas, „revoliucinė praeitis",„gera (darbininkiška ar pusiau proletarinė) kilmė". | |
SOVIETŲ TERORAS IR ANTISOVIETINĖ LIETUVIŲ KOVA
Pamokos tikslas, Parodyti, kad teroras, trėmimai buvo sovietų politikos sudedamoji dalis. Aiškinti, kodėl, kaip ir kur trėmė Lietuvos gyventojus. Kaip kilo antisovie-tinė lietuvių kova, kodėl ji taip vyko ir kokią turėjo reikšmę?
įgūdžiai. Mokyti nustatyti priežastis ir sieti jas su padariniais, skatinti kūrybinius sugebėjimus, formuoti savarankiško darbo su žemėlapiu įgūdžius.
Rekomenduojami darbo budai ir užduotys *
1. Sovietų teroras ir gyventojų trėmimas buvo bolševikų politikos ir stalininio socializmo sudedamoji dalis. Aiškindami tai, priminkite mokiniams, kaip buvo pertvarkomos visos gyvenimo sritys, ir susiekite su trėmimų priežastimis. Kartu nustatykite ir trėmimų reikšmę Lietuvos ūkiui:
VALSTYBĖS GRIOVIMAS
SOCIALISTINIO ŽEMĖS ŪKIO KŪRIMAS
PRAMONĖS
NACIONALIZAVIMAS
KULTŪROS
SOVIETIZAVIMAS
2. Kadangi mokiniai daug girdėję apie trėmimus, pačią tremtį, galima surengti pamoką-seminarą, kuriai jie turėtų parengti rašinius tokiomis temomis:
„Už ką mus trėmė", /
„Amžinojo įšalo žemėje",
„Tremtinių kūryba",
„Lietuviški kryžiai amžinojo įšalo žemėje",
„Tremtis — baisiausias Lietuvos istorijos įvykis",
„Užkalė vagonuos Lietuvos vaikus,
Per Rytų dirvonus kelias jų klaikus".
3. Mokiniai gali pamokai parengti ir pranešimus pagal tokį planą:
1. Kas yra trėmimai ir kodėl jie buvo vykdomi?
2. Už ką buvo tremiama ir ko tuo siekiama?
3. Kur trėmė?
4. Kokios gyvenimo sąlygos tremtyje?
5. Trėmimų rezultatai ir reikšmė Lietuvai.
4. Galima j pamoką pasikviesti tremtinį, kad jis papasakotų apie savo gyvenimą tremtyje.
5. Žemėlapyje galima žymėti trėmimų kryptis ir vietas, taip pat parengti tremties kelių schemas.
6. įrodykite lietuvių antisovietinės kovos priežastis, esmę ir reikšmę, užbaigdami sakinius:
Nuo 1940 m. rudens prasidėjo antisovietinė lietuvių kova,
nes ........................................................
Kovos formos buvo šios: ................................
Kova buvo (pobūdis) ....................................
ANTISOVIETINIS BIRŽELIO SUKILIMAS.
LAIKINOJI VYRIAUSYBĖ
Pamokos tikslas. Atskleisti geopolitinę Lietuvos padėtį prasidėjus Antrajam pasauliniam karui. Parodyti, kaip ši padėtis lėmė antisovietinį sukilimą Lietuvoje, ko siekė sukilėliai, kokie buvo sukilimo rezultatai ir reikšmė.
Įgūdžiai. Mokyti žemėlapyje parodyti kryptį ir vietovę, apibūdinti surinktą kraštotyros medžiagą, argumentus, motyvuoti padarytas išvadas.
Rekomenduojami darbo budai ir užduotys
1. Nagrinėdami 1941 m. birželio 22 d. vokiečių puolimą, galite kartu su mokiniais žemėlapyje žymėti užimtus Lietuvos miestus, visą teritoriją.. Nurodykite užėmimo datas.
Iš visuotinės istorijos kurso prisiminkite, kodėl Raudonoji armija silpnai priešinosi vokiečiams ir traukėsi.
2. Nagrinėdami Birželio antisovietinį sukilimą, galite pasinaudoti planu: —
1. Sukilimo priežastys.
2. Vadovavimas sukilimui.
3. Sukilėliai ir jų tikslai.
4. Sukilimo pobūdis.
5. Sukilimo eiga.
6. Pralaimėjimo priežastys.
7. Sukilimo rezultatai ir reikšmė.
3. Jeigu sukilimas vyko ir jūsų gyvenamojoje vietoje, mokiniai gali rinkti dalyvių arba sukilimą mačiusių žmonių atsiminimus, skaityti pamokoje trumpus pranešimus.
4. Aiškindami Laikinosios vyriausybės sudarymą ir veiklą, galime pildyti lentelę:
| Vyriausybės darbai | Rezultatai ir reikšmė |
| 1. Siekimas atkurti Lietuvos valstybę | ( |
| 2. Nepriklausomybės laikų administraci | |
| jos atkūrimas | |
| 3. Teisės ir teisėtvarkos atkūrimas | |
| 4. Mokesčių sistemos pakeitimas | |
| 5. Privačios nuosavybės atkūrimas |