Išvada. Kodėl Laikinoji vyriausybė ėmėsi šių pertvarkymų? Kokią reikšmę turėjo jos veikla?
5. Pagrįskite argumentais šiuos teiginius:
— Užsibrėžto tikslo — atkurti Nepriklausomą Lietuvos valstybę— Laikinoji vyriausybė nepasiekė. Tačiau savo pareigą Tėvynei ji atliko su kaupu (žr. p. 105).
— ...„Bet reikia būti teisingam — 1941 m. birželio 22 dieną ir kelias savaites po to Lietuva džiūgavo ir buvo laiminga".
(K. Skebėra, žr. p. 165)
\
OKUPACINIS NACIŲ REŽIMAS.
NACIŲ SOCIALINĖ, ŪKINĖ IR KULTŪRINĖ POLITIKA.
ŽYDŲ GENOCIDAS
Pamokos tikslas. Įrodyti, kad nacių politika Lietuvoje neatitiko lietuvių lūkesčių, buvo kolonijinė, siekianti Lietuvą paversti savo ūkiniu priedėliu, įvesti tvirtą režimą kaip ir kituose okupuotuose kraštuose.
Įgūdžiai. Mokyti lyginti tuos pačius reiškinius, tik skirtingomis sąlygomis, nustatyti panašumus ir skirtumus, pratinti savarankiškai rinkti duomenis, faktus, parengti pranešimą ir jį perskaityti.
Rekomenduojami darbo būdai ir užduotys
1. Aiškindamas administracinį Baltijos šalių ir Baltarusijos valdymą, mokytojas pats braižo schemą arba ją užpildo mokiniai, klausydamiesi mokytojo pasakojimo.
2. Mokiniams duokime klausimą: kodėl nacių vykdoma politika vadinama režimu? Tegul jie suranda argumentų ir atsako j šfį klausimą pildydami lentelę:
Nacių politika
Režimas, — valstybės santvarka, tvarka; valdymo forma; valdžia; vyriausybė
Išvada. Kodėl šie pertvarkymai, priemonės įtvirtino nacių režimą?
3. Išdėsčius nacių politiką, galima ją palyginti su sovietų pirmosios okupacijos tvarka, įvesta Lietuvoje:
| Eil.Nr. | Lyginami dalykai jSitika | SovietųP°litika skirfumai |
| 1. | Valdžia | |
| 2. | Žemės ūkio pertvarkymai | |
| 3. | Pramonė . | |
| 4. | Pinigų sistema | |
| 5. | Socialinė gyventojų padėtis | |
| 6. | Kultūrinis gyvenimas | |
| 7. | Teroras | |
| Išvada. | Kuo buvo panaši nacių ir sovietų varyta politika ir | |
| kuo skyrėsi? | ||
4. Surenkime pamokoje diskusiją. Jai pateikime tokius teiginius:
■— „Lietuvos žmonės, žinoma, išskyrus žydus, lengviau pakėlė trejus metus trukusią nacių nei vienerių metų sovietų okupa-ciją.“
(/. Brazaitis, žr. p. 108)
— Vokiečių okupacijos metais kraštas buvo plėšiamas daugiausia netiesiogiai {žr. p. 109).
— „Mūsų uždavinys yra ne germanizuoti Rytus senąja prasme <...>. Iš fronto kario padaryti rytojaus kolonistą — gražiausias ir didžiausias uždavinys.“
(H. Himlerio žodžiai, cituoti 1942 m. rugpjūčio mėn. esesininkų žurnale, žr. p. 112)
— Pagal nacių genocidą žydų tautos atžvilgiu Lietuva užėmė pirmą vietą tarp visų nacių užimtų kraštų (žr. p. 115).
— „Vokiečių naciams ir rusų bolševikams mes lygiai verti. Tačiau mūsų svarbiausias priešas yra bolševikai, nes vokiečiai karą pralaimės, o jie...“ (žr. p. 117).
5. Mokiniai gali rinkti vietinių žmonių atsiminimus apie nacių okupaciją, masines žydų žudynes ir papasakoti juos ar perskaityti pranešimus pamokoje.
ANTINACINĖ LIETUVIŲ REZISTENCIJA.
ANTINACINĖ LIETUVIŲ KOMUNISTŲ KOVA
Pamokos tikslas. Parodyti, kodėl lietuvių tauta kilo j rezistencinę kovą, kokios buvo jos jėgos, tikslai, formos, metodai. Kokią reikšmę turėjo antinacinė lietuvių kova?
Įgūdžiai. Mokytis savarankiškai nagrinėti tuos pačius reiškinius pagal pateiktą schemą, daryti išvadas, dėstyti ir pagrįsti savo nuomonę.
Rekomenduojami darbo būdai ir užduotys
1, Rezistencinį judėjimą Lietuvoje galima aiškinti braižant schemą. Ją gali pildyti ir mokiniai. Viena grupė nagrinėja anti-nacinę lietuvių rezistenciją ir pildo jai skirtą schemos dalį, kita — antinacinę lietuvių komunistų rezistenciją. Užpildžius schemą, darbą aptaria grupių vadovai, o mokytojas tik konsultuoja ir pateikia apibendrinančius ir išvadų reikalaujančius klausimus.
METODAI
METODAI
Išvados. 1. Kokie buvo antinacinės rezistencinės kovos tikslai?
2. Kuo skyrėsi pasipriešinimo formos ir metodai?
3. Kokią reikšmę turėjo antinacinės rezistencijos jėgos?
2. Paaiškinkite šiuos posakius:
— „Vienas okupantas išėjo, kitas atėjo."
— „Nuo vilko bėgom, ant meškos pataikėm."
— „Bolševizmas ir nacionalsocializmas— tai lyg du broliai, tik skirtingų tėvų ir šiek tiek skirtingų metodų."
— „Aktyvus pasipriešiniųias būtų tolygu mūsų tautos išdavimui."
— „Beviltiškos kovos,—mes kovojom su vokiečiais, kad sugrįžtų rusai. Kokia prasmė kovoti?" (A. J. Greimas)
DEMOGRAFINIAI KARO BEI OKUPACIJOS NUOSTOLIAI.
RAUDONOSIOS ARMIJOS GRĮŽIMAS IR SOVIETŲ VALDŽIOS
ATKŪRIMAS. KADRŲ POLITIKA. LIETUVOS RUSINIMAS
*
Pamokos tikslas. Atskleisti pokarinę Lietuvos padėtį. Išsiaiškinti, kodėl demografiniai pasikeitimai buvo tokie nepalankūs Lietuvai ir kiekybiniu, ir tautiniu požiūriu; kaip sugrįžusi Raudonoji armija ėmėsi sovietų valdžios atkūrimo ir Lietuvos rusinimo politikos.
Įgūdžiai. Dirbti su statistikos duomenimis, mokyti daryti apibendrinimus ir išvadas, rinkti medžiagą istoriniam pranešimui, chronologine tvarka žymėti laiko juostoje politinius įvykius.
Rekomenduojami darbo būdai ir užduotys
1. Demografinius karo bei okupacijos nuostolius galima nagrinėti panaudojant statistikos duomenis, braižant schemas, diagramas, pildant lentelę:
| Lietuvos demografiniai duomenys | ||
|---|---|---|
| iki 1941 m. | 1941—1944 m. | 1945—1953 m. |
| Buvo gyventojų — | Buvo gyventojų — | Buvo gyventojų — |
| Išvyko — | Išvyko — | Išvyko — |
| Atvyko — | Atvyko — | Atvyko — |
| Sunaikino — | Sunaikino — | Sunaikino — |
| Pokario kovose žuvo — | ||
1. Kokias išvadas padarytumėte iš pateiktų statistikos duomenų?
2. Kada ir kodėl Lietuvoje smarkiai sumažėjo gyventojų?
3. Bendra išvada apie demografinius pasikeitimus nuo 1941 iki 1953 metų.
207
/
2. Nagrinėdami tautinę Lietuvos gyventojų sudėtį, pasinaudokite 148 p. esančia lentele ir atsakykite į klausimuę:
1. Ką rodo šie duomenys?
2. Kodėl mažėjo lenkų, žydų ir vokiečių tautybės gyventojų? Kokie politiniai veiksniai tam turėjo įtakos?
3. Kodėl Lietuvoje daugėjo rusų tautybės gyventojų?
3. Laiko juostoje pažymėkite Lietuvos valstybės raidos etapus: sovietų pirmąją okupaciją, nacių okupaciją, sovietų antrąją okupaciją.
1— -1 1 1 1 1 1 1-
1939 m 1940 m 1941 m. 1942тп. 1943 m. 1944 m. 1945 m. 1946 m.
4. Žemėlapyje nurodykite Raudonosios armijos puolimo kryptis ir užimtas vietoves.
5. Remdamiesi ąpauda arba atsiminimais, mokiniai gali parengti pranešimų apie Armijos krajovos būrių veiklą Lietuvoje.