Redaktorius Dainius Račiūnas
Korektorė Nijolė Žukauskienė
Viršelio dailininkė Deimantė Rybakovienė
E. knygą maketavo Ligita Plešanova
Šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo draudžiama mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.
ISBN 9786090116951
© Alicia Gutje, 2014
Viršelio nuotraukos:
© Maly Designer www.shutterstock.com
© StudioSmart www.shutterstock.com
© Leidykla „Alma littera“, 2014
2013 m. balandžio 5 d.
Baby I’m from New York!... Concrete jungle where dreams are made of... There’s nothing you can’t do... Now you’re in New York!...
Dievinu šią Alicijos Kys dainą. Kiek kartų jos klausiausi? Milijoną? Na, gal ir ne tiek, bet tikrai daug...
Tobula daina... Tobulas rytas... Labai tikiuosi, kad ir diena manęs nenuvils.
Juk šiandien penktadienis! Mažasis savaitgalis! Tikriausiai vakare susitiksiu su Rajanu...
Nusišypsau žiūrėdama į save vonios kambario veidrodyje. Mano pirštai mikliai pina kasą. O ši ilga. Iki juosmens.
Rajanas kartą sakė, kad nė nemėginčiau nusikirpti plaukų, antraip jis metus su manimi nesikalbės. Sukikenu prisiminusi tą mudviejų pokalbį.
Stora plaukų pynė netrukus jau guli ant mano kairio peties. Belieka blizgiu perbraukti lūpas, ir būsiu pasiruošusi lėkti į darbą.
Nors... Jei ateičiau vien su tamsiai mėlynu trumpučiu klostuotu sijonu ir liemenėle, nedaugelis mane suprastų. Ko gero, sulaukčiau dviejų skirtingų nuomonių: arba aš diktuoju naują aprangos stilių, arba... išprotėjau. Turbūt antrasis variantas būtų arčiau tiesos.
Ir vėl lūpose pražysta šypsenėlė.
Nieko nėra seksualiau už Victoria’s Secret apatinius ir Slice of Heaven lūpų blizgį. Jųdviejų derinys ŽUDANTIS!
O šiandien kaip tik toks derinys puošia mane. Bet kol nenuklydau į seksualumo lankas, baigsiu rengtis ir dirstelėsiu į laikrodį, kad įsitikinčiau, ar nevėluoju į darbą.
Melsvų berankovių marškinėlių sagos tuoj bus užsegtos. O ir laikrodžio rodyklės dar neskubina lėkti pro duris.
Bateliai... Kokie tiktų prie šios aprangos? Jų turiu tiek, kad... Ak, kaip sunku išsirinkti... Ir viskas per tą Rajaną...
Patikimieji Jimmy Choo dar nė karto manęs nenuvylė. Juk raudoni aukštakulniai niekada neišeina iš mados, tiesa?
Piniginė... Raktai... Mobilusis... Kosmetinė... Hmm... Regis, viską pasiėmiau...
Ak, taip. Prieš išeidama iš buto neiškenčiu neužsidėjusi ant galvos juodo plonyčio lankelio su mažyčiu kaspinėliu. Vis tiek tamsiuose mano plaukuose jo beveik nematyti...
Lifte sienas ramstau viena. Paprastai tokiu metu tenka sutikti vieną kitą kaimyną, skubantį į darbą, bet... Penktadienis... Pavasaris... Saulutė... Regis, niekas niekur neskuba.
Kaip būtų gera ir man dar valandėlę pasivartyti lovoje... Deja, negaliu sau leisti tokios prabangos... Laukia milijonas darbų...
Garaže nemiega tik keli automobiliai. Vis dėlto ne aš viena tokį ankstų rytą pasirinkau darbą, o ne klaidžiojimą po sapnų karalystę...
Atpažįstu kaimyną iš antro aukšto, kilsteliu ranką. O jis nusišypso ir linkteli galvą. Malonus vyras... Tik dabar apsižiūriu, kad gyvendama šiame name šešerius metus visai nepažįstu savo kaimynų. Bet čia Niujorkas... Nemiegantis miestas... Visi užsiėmę savais reikalais... Tad nieko keisto...
Maniškis baltutėlis audi A3 kabrioletas tikriausiai irgi nekantrauja, kada jį pažadinsiu. Labiausiai man patinka juo skrieti užmiesčio gatvėmis. Tada nuleidžiu stogą ir nesipriešinu vėjui, o šis vos gavęs progą tik ir taikosi pažaisti mano plaukais.
Išties pasiilgstu tų užmiesčio išvykų. Aną mėnesį tik kartą ten buvau. O juk važiuodavau kiekvieną savaitgalį. Gal rytoj nulėkti pas Leinę?
Manęs jau nebestebina spūstys Šeštajame ir Parko aveniu. Pripratau. Tiesą sakant, ne tokios jos ir baisios. Kai automobilyje skamba gera muzika, ir laikas greičiau eina, ir nuotaika nesubjūra, jei kur nors nespėji.
Tiesa, tik atvykusi į Niujorką kasryt būgštaudavau pavėluosianti į darbą. Reikėjo gero pusmečio, kad nebegalvočiau apie neišvengiamas automobilių spūstis.
Nesigailiu dėl svarbiausio savo gyvenime priimto sprendimo – persikelti į Niujorką. Pamilau šitą miestą ir jau nebeįsivaizduoju savęs gyvenančios kitur.
MAN ČIA PATINKA!
Sakiau, kad laikas greitai bėga? Štai ir mano darbas. Tikriau, pastatas, kuriame dirbu. Jei kartais prireiktų kokios nors paslaugos, jame nesunkiai rastum įmonę, galinčią ją suteikti.
Taigi nenuostabu, kad garaže tenka ilgokai paieškoti vietos automobiliui. Man ši vieta primena mažytį spalvotą skruzdėlyną. Tik labai prabangų...
Liftu su manimi besikeliančiam vyriškiui pasakau reikiamo aukšto numerį... Devintas.
Jis maloniai nusišypso. Nelabai suprantu, kodėl. Ar mano veide parašyta, kad mėgstu nepažįstamųjų šypsenas? O gal jį klaidina mano apranga? Tiesa, atrodau kaip mokinukė... Su kasyte ir lankeliu. Turbūt tas vyras mano, kad esu kokia nors praktikantė, pirmąsyk atvykstanti į darbą.
Atsakau į jo šypseną. Pati nežinau, ar dėl to, kad esu mandagi, nors to žmogaus tikriausiai niekada nebesutiksiu, ar kad juokiuosi iš savęs... Iš savojo mokinukės įvaizdžio...
Devintas aukštas. Prasiveria lifto durys. Už nugaros palikusi žavų vyriškį traukiu link stiklinių durų, ant jų didelėmis raidėmis užrašyta MOLINŲ REKLAMOS AGENTŪRA.
Žinoma, blondinė ir vėl plepa telefonu.
– Džesika, gal skambino Denisė? – klausiu nė nepasisveikinusi su ja.
Kodėl nesisveikinu? Tarkim, mudvi nelabai mėgstam viena kitą... Švelniai tariant...
– Tu jos dešinioji ranka. Ne aš. Turėtum pati žinoti, – atšauna Džesika.
– O Erika yra?
– Nežinau. Neturiu kada stebėti tavo draugužių.
Taip. Kas daugiau gali sugadinti nuotaiką, jeigu ne ji?
– Ačiū už išsamius atsakymus. Tikiuosi, nereikės dar kartą priminti, kad išsiųstum tas sutartis. Nebent turi daug darbo. Pavargsti nuolat rankose laikyti telefoną, tiesa? Išsiųsi ar visgi tuo pasirūpinti man?
– Išsiųsiu... – iškošia Džesika pro sukąstus dantis.
Nė neabejoju, kad dabar jos mintys pilnos vienas už kitą bjauresnių epitetų, nutaikytų į mane. O man tas pats. Blondinė nėra ir niekada nebus geriausia mano draugė. Siaubas! Kartais taip sunku atsispirti pagundai pastatyti ją į vietą.
Mano kabinetas neatrodo pats erdviausias pasaulyje, bet vietos jame užtenka. Stalas, kėdės, spinta – visa, ko reikia darbui. Tiesa, dar kompiuteris, nors dažniausiai naudojuosi asmeniniu. Denisės pageidavimu. Kad informacija nepatektų į netinkamas rankas.
Manhatane nestinga reklamos agentūrų, tik ir siekiančių persivilioti užsakovus iš konkurentų. Jos, ypač naujai susikūrusios, tampa tikra rakštimi geroje vietoje.
MOLINŲ reklamos agentūra gerai žinoma Niujorke. Ne pati didžiausia, bet turi užsitarnavusi patikimą vardą rinkoje. Tad čia labai paisoma informacijos slaptumo. Iki šiol, rodos, puikiai susidoroju su šia užduotimi.
Ant stalo guli rausvas aplankas. Paimu jį ir atsiverčiu.
Ką daryti su šia kvepalų reklama? Reikės pasitarti su Denise. Ji geriau žinos, ko nori tie žmonės...