Ant lovos guli didelė balta dėžė. Suprantu, kad čia bus ta jo palikta dovana man. Nukeliu dėžės dangtį ir pamatau elegantišką sodriai žalią suknelę. Prie jos pridėta aukso spalvos rankinė ir apyrankė bei auskarai, papuošti smaragdais. Rajanas nepamiršo ir basučių... Itališkų... Zomšinių... Bronzos atspalvio.
Rajanas nepakartojamas! Kaip visada... Man patinka jo parinktas stilius.
Apėjusi ir apžiūrėjusi butą išskubu namo. Jau vėlu. O rytoj laukia dar viena nelengva darbo diena. Tad pats metas griūti į lovą.
Namuose pasitinka tyla. Lyg ir įprasta grįžti namo, kai juose niekas nelaukia. Bet po anos nakties... Su Metu... Imu dar labiau norėti, kad viskas būtų kitaip. Trokštu, kad manęs čia lauktų... jis. Nežinau, ar tasai jis bus Metas, ar dar kitas vyras, bet trokštu... Tiesiog trokštu, kad pagaliau kas nors manęs lauktų... O ne vien tik bute stovintys baldai.
Nusiprausiu po dušu ir apsivilkusi naktinius susirangau lovoje. Pasiruošiu miegoti. Bet suskamba telefonas: žinutė. Kažkodėl nujaučiu, kas jos siuntėjas.
Metas R.
2013-04-08 Pirm. 23.24
Saldžių sapnų ;)
Neklydau... Jis... Kodėl skaitydama jo žinutes visada šypsausi?
Ema M.
2013-04-08 Pirm. 23.25
Labanakt :)
Metas – mano tipo vyras. Šmaikštus... Protingas. Bent kiek teko bendrauti, nenusivyliau juo... Ganėtinai išvaizdus... Netgi sakyčiau, drąsiai galėtų būti vienas iš žurnaluose aprašomų sekso simbolių. Manau, ne viena moteris atkreiptų dėmesį į pusnuogio Meto nuotrauką ant žurnalo viršelio.
Ar aš čia svajoju, ar jau sapnuoju?
2013 m. balandžio 9 d.
Metas R.
2013-04-09 Antr. 08.15
Labas rytas ;)
Ema M.
2013-04-09 Antr. 08.16
Labas :)
Metas R.
2013-04-09 Antr. 08.17
Ką įdomaus sapnavai? ;)
Ema M.
2013-04-09 Antr. 08.19
Neprisimenu. Tikriausiai
nieko reikšmingo :) O tu?
Metas R.
2013-04-09 Antr. 08.20
Mudviejų vakarienę :D
Ema M.
2013-04-09 Antr. 08.22
Tikrai? Nagi, papasakok,
kaip ten viskas vyko :)
Metas R.
2013-04-09 Antr. 08.24
Ne. Palauksiu tikrosios
vakarienės. Pasižiūrėsiu, ar
sapno būta pranašiško ;)
Kai telefone pamatau kaskart naują Meto žinutę, diena bėga visai kitaip.
Metas R.
2013-04-09 Antr. 20.25
Gal jau sumanei, kada mudu
galėtume pavakarieniauti? :)
Ema M.
2013-04-09 Antr. 20.27
Vis dar svarstau :) Tiesiog
nelabai žinau, kada grįšiu
iš vestuvių, tai nieko ir
nenoriu žadėti :)
Metas R.
2013-04-09 Antr. 20.28
Ką pasikviesi į porą? ;)
Ema M.
2013-04-09 Antr. 20.30
Turėjau eiti su Rajanu, bet jis
išvykęs. Tad teks pasikviesti
Eriką :)
Metas R.
2013-04-09 Antr. 20.31
Jei nori, galiu palaikyti tau
draugiją ;)
Ema M.
2013-04-09 Antr. 20.33
Aš tau ir taip skolinga
vakarienę. Nejau nori, kad
dar giliau įklimpčiauį skolas?
Metas R.
2013-04-09 Antr. 22.32
Labos nakties ir saldžių
sapnų :)
Ema M.
2013-04-09 Antr. 22.33
Ir tau labos nakties :)
2013 m. balandžio 12 d.
Penktadienis. Visai nesuprantu, kodėl taip greit prabėgo ši savaitė. Turbūt laiko tėkmę pagreitino susirašinėjimas su Metu.
Kažkodėl mintys apie jį mane verčia vis dažniau šypsotis. O per tas kelias dienas ganėtinai daug galvojau apie Metą. Jis – kitoks... Išskirtinis. Nė vienam iki tol mano kelyje sutiktam vyrui nejaučiau tokios traukos, kokią jaučiu jam. Vien tai, kad mudviem susilietus pajuntu elektros srovę, daro visą šį reikalą įdomų... Ir keistą.
Iš darbo į namus grįžtu labai anksti. Reikia pasiruošti vakare įvyksiančioms vestuvėms. Nors, tiesą sakant, mieliau likčiau namuose ir gaminčiau Metui vakarienę. Bet Rajanas jau pažadėjęs savo draugams dalyvauti šventėje. Tik išėjo taip, kad jis išvyko į Graikiją. O aš turėsiu viena sukiotis tarp visai nepažįstamų žmonių. Kita vertus, atsakyti paskutinę minutę būtų irgi negražu. Bent jau Erika vyks kartu su manimi. O su ja tikrai neturėtų būti nuobodu. Priešingai, bus itin linksma.
Nieko nelaukusi puolu ruoštis šventei. Žalia suknelė, išrinkta Rajano, atrodo įspūdingai. Ir iš kur jis žinojo, kad ji man patiks?
Šukuoseną ir makiažą pasidarau pati. Vėlgi tik Rajano dėka. Nes jis mane visko išmokė. Mūsų pažinties pradžioje gebėjau tik pasidažyti blakstienas tušu, lūpas blizgiu. Tai buvo visas mano supratimas apie makiažą. Ką jau kalbėti apie drabužius. Nemokėjau rengtis taip stilingai kaip rengiuosi dabar. Nežinojau nė vienos garsaus dizainerio pavardės. Man buvo vis vien, kaip atrodau. Tuo laiku labiausiai rūpėjo ne drabužiai, o mokslai.
Bet Rajanas vieną dieną man pasakė tai, ką prisimenu iki šioclass="underline" „Patikėk manimi, šiame versle įvaizdis yra viskas. Kaip atrodysi, tiek ir pasieksi. Netikėk ta reklama, kuri skelbia, kad įvaizdis dar ne viskas, kad troškulys yra viskas. Ji meluoja.“
Po kelių pokalbių dėl darbo supratau, ką jis turėjo galvoje. Nuo to laiko, kai apsivilkau Prada suknelę ir raudonpadžius Louboutin batelius, mano gyvenimas pasikeitė.
Jau beveik šešios valandos vakaro. Užsuku pas Eriką. Tikiuosi, ji bus pasiruošusi; visai nenoriu pavėluoti.
Mudvi plepėdamos važiuojame į Hamptono pusę. Erika tauškia apie šio vakaro ketinimą prisigretinti prie kokio nors gražuolio milijonieriaus. O man tai visiškai neįdomu. Kremtuosi, kad negaliu susitikti su Metu. Tai būtų idealus penktadienio vakaras. Kažkodėl apima keista nuojauta, kad toji mudviejų vakarienė taip ir neįvyks.
Kai pasiekiame įspūdingą dvarą, saulė jau arti laidos. Didžiulę teritoriją saugo ne viena dešimtis kostiumuotų vyrų. Pasijuntu lyg eidama į garsenybių vestuves. Nors nelabai žinau, kas čia per žmonės, numanau, kad ganėtinai pasiturintys. Nes dauguma Rajano draugų eina aukštas pareigas visuomenėje. Tikriausiai ir šie ne išimtis.
Išlipusios iš automobilio mudvi su Erika nusekame paskui kitus svečius. Prie įėjimo į namus atiduodame vienam ponui kvietimus ir įsimaišome į išsipusčiusių žmonių būrį.