Выбрать главу

– Atleiskit, man reikia paskambinti, – susiraukęs akiniuotas vyriškis pakyla nuo minkštakrėslio ir prieina prie lango.

– Jis neblefuoja... Jis tikrai nepasirašys šios sutarties... – sukuždu palinkusi į Metą.

– Žinau... – trumpai atsako jis.

– Tai ką darai? Nori prarasti užsakymą?

Metas tyli. Ir šypsodamasis puse lūpų kilsteli antakius.

Tu tyčia taip elgiesi...

Deja, pone Rosai... Mes nusprendėme nepasirašyti šitos reklamos sutarties su jūsų agentūra... – mandagiai sako sugrįžęs vyriškis. Jis paspaudžia Metui ranką ir dingsta už durų.

Kiti du bendradarbiai irgi palieka poilsio zoną. Dabar čia esame vieni. Aš ir Metas. Nežinau, ar man pasilikti, ar išeiti. Netardamas nė žodžio bosas įdėmiai žiūri į mane.

Visgi nusprendžiu jį palikti.

– Neišeik... – prabyla Metas. – Prašau...

Nesitikėjau... Kad ištars tą žodį „prašau“...

– Tai ką reiškia visas tas spektaklis, tavo surengtas užsakovui? Kodėl nesutikai nuleisti kainos? – esu smalsi.

– Nes radau kitą pirkėją, kuris pasiruošęs už šią reklamą sumokėti dvigubai... – matau, kad jo lūpos nusiteikusios pergalingai šypsenėlei.

– Ir tam, kad nereikėtų mokėti netesybų užsakovui, privertei pasitraukti jį patį? Sumanu.

– Ačiū... Neketinu prarasti net tokios menkos sumos... Nemėgstu pralaimėti...

– Šitai supratau jau seniai...

– Jeigu nori, gali keliauti namo...Skubių darbų agentūroje nėra... – netikėtai pasiūlo Metas. – Juk tikriausiai reikia pasiruošti rytdienai.

Ačiū, kad priminei. Kaip matau, nekantrauji mane išvysti vilkinčią tuo kostiumu...

Spėsiu... Mano aprangai daug išmonės nereikia... Atleisk, bet turiu grįžti prie darbo... – išeinu iš poilsio zonos ir uždarau duris paskui save.

Dar minutėlę pastoviu prie jų, kad nurimčiau. Nekenčiu jo tokio. Nežinau, ką jis sumanė... Bet tikiu, kad rytdienos šventėje sulauksiu kokio nors nepadoraus pasiūlymo. Juk Metas be galo mėgsta erzinti mane.

Niekur nedingsiu. Vis dėlto turiu užeiti į parduotuvę ir išsirinkti tą nelemtą kostiumą.

Pastatau audi prie Party City ir be jokio noro įžengiu vidun. O čia tai rojus! Apstulbstu išvydusi lentynas, lūžtančias nuo daugybės šventėms skirtų reikmenų. Nenuostabu, kad čia nuolat apsiperka Rajanas.

Einu pirmyn... Pati nežinau kur. Tiesiai... Pro rožines puošmenas, skirtas vaikų šventėms. Keista, prie manęs neprieina nė viena pardavėja ir neima klausinėti, ar nereikia padėti. O man labai praverstų pagalba.

Apsidairiusi suskaičiuoju, kad, be manęs, parduotuvėje yra dar penki žmonės. Kaip suprantu, vienos šeimos nariai. Du vyrai ir trys moterys stovi ratu ir ginčijasi tarpusavyje, kokias pirkti lėkštutes: žalias su balionais ar geltonas su drugeliais.

Taip ir nesulaukusi pagalbos žingsniuoju tolyn. Juk turiu užduotį: susirasti suaugusiųjų skyrių ir kai ką išsirinkti. Laiko turiu, tad nesiskubindama vaikštinėju po Party City.

Surandu. Palei sieną prie pat matavimosi kabinų sukabinta daugybė kostiumų. Nagi, pasižiūrėkime, ko čia esama. Daugiausia tai Helovino šventei skirti apdarai: raganų, velnių, vampyrų, piratų. Man jie netinka. Kvietime aiškiai parašyta „kalė“.

Mano akys užkliūva už žodžio „sexy“. Pati nepajuntu, kaip kostiumas atsiduria mano rankose. Užskleidžiu kabinos užuolaidą ir pasimatuoju. Lyg ir gražiai atrodau su „Playboy“ zuikučio kostiumėliu.

Ar taip apsirengus derėtų eiti į boso gimtadienį? Abejoju... Vis dėlto padarau kostiumo nuotrauką. Nusiųsiu Rajanui, kad išrinktų tinkamiausią man apdarą.

Pasimatuoju ir Mulen Ružo šokėjos drabužį. Irgi neblogas. Manau, Metui turėtų patikti. Prisegamos kojinės, korsetas... Jis šitai mėgsta.

Šalia pamatau kabant seksualios leopardės kostiumą. Šimtas trisdešimt dolerių? Juokauji? Bet dėl įdomumo apsivelku ir jį. Guli ant manęs kaip nulietas. Išdykusi katytė. Hmm... Ką tai primena?

Nufotografuoju visus tris kostiumus. Parašau žinutę ir ją kartu su nuotraukomis išsiunčiu geriausiam šios srities ekspertui. Ne, ne Rajanui, o Metui. Juk tai jo gimtadienis. Juk tai jam teks visą vakarą žiūrėti į mane. Tegu pasako savo nuomonę.

Žinutė paprasta.

Ema M.

2013-07-05 Penkt. 18.42

Kuris?

Atsakymo ilgai laukti netenka. Gaunu tuoj pat.

Ponas Rosas

2013-07-05 Penkt. 18.43

Visi.

Norėtum!

Ema M.

2013-07-05 Penkt. 18.44

Galima rinktis tik vieną

iš jų.

Ponas Rosas

2013-07-05 Penkt. 18.45

Tada renkuosi katytę.

Nesinori sakyti, bet pasakysiu... Taip ir žinojau... Katytės dar viena jo silpnybė.

Ema M.

2013-07-05 Penkt. 18.46

Miaaau!

Ponas Rosas

2013-07-05 Penkt. 18.47

Hmm... Nori pažaisti???

Tai tu nori žaisti, o ne aš... Bet nesitikėk, kad dar kada nors bent pirštu mane paliesi. Pats viską sunaikinai... Iš griuvėsių atstatytas rūmas niekada nebebus toks tvirtas...

Ema M.

2013-07-05 Penkt. 18.49

Ačiū, kad padėjote apsispręsti,

pone Rosai. Gražaus vakaro.

Ponas Rosas

2013-07-05 Penkt.18.51

Tavo laimė, kad rytoj nereikia

į darbą. Nes atsiimtum už tą

poną Rosą. Jau ne kartą esu

įspėjęs, bet vis neklausai.

Mano kantrybė irgi turi ribas.

Ponas Rosas

2013-07-05 Penkt. 18.53

Labai nekantrauju pamatyti

tave šventėje su tuo kostiumu.

Ir galbūt... Bet daugiau nieko

nesakysiu. Kai atvažiuosi į

viešbutį, sužinosi, kas tavęs laukia.

Ponas Rosas

2013-07-05 Penkt. 18.55

Gero vakaro ir Jums,

panele Miler.

Oho! Parašei visą laišką. Gal ir turi man ką nors paruošęs, bet aš irgi pateiksiu tau staigmeną. Žinoma, šitaip apsivilkusi neišdrįsčiau pasirodyti bendradarbiams. Ką jie apie mane pamanytų? NE. Katytės negausi.

Man patinka graikų deivės ir Kleopatros kostiumai, tik nežinau, katrą iš jų išsirinkti. Abudu savaip žavingi. Turbūt man vis labiau patinka mėlyna spalva. Dar, žiūrėk, pradėsiu viską iš eilės rinktis tik dėl jos.

Nutariu neskubėti ir prieš pirkdama dar pasvarstyti, kuris kostiumas išties geriausias. Ryt iš ryto atvažiuosiu ir nusipirksiu tą, apie kurį atsikėlusi pirmiausia pagalvosiu.

Lieka sunkiausia užduotis. Išrinkti ponui Rosui dovaną. Bet juk jis visko turi...

2013 m. liepos 6 d.

Nuo pat ankstyvo ryto važinėjuosi po Manhataną. Galvoju tik apie dovaną, per kelias valandas turiu žūtbūt ją nupirkti. Negaliu skirti daugiau laiko paieškoms.

Taip užsižiopsau, kad atsitokėju tik važiuodama per Bruklino tiltą. Neįsivaizduoju, ką veiksiu šiame rajone... Jeigu aš jau čia, tai... Gal vis dėlto rasiu dovaną, įtiksiančią milijonieriaus skoniui?