Выбрать главу

Flirtuoji?

Kur ketini mane vestis? – smalsauju.

– Mielai tave nuskraidinčiau į kitą miestą ar net į kitą šalį... O gal žemyną...

– Nepersistenk ir neišlaidauk... Kelionės brangus malonumas... Man didesnį įspūdį padarys paprasti dalykai... – kalbu nuoširdžiai ir, manau, jis tai įvertina.

– Aha, paprasti. Gyveni prabangiuose Manhatano apartamentuose ir vairuoji naujutėlaitį automobilį... Ko gero, su paprastais dalykais netoli tenueisiu...

– Patikėk, kartais ne viskas yra kaip atrodo... Aš vis dar tebesu paprasta mergaitė iš Bostono... Ir man viskas tiks, ką sumanysi... Tad patariu neišlaidauti...

Regis, šie žodžiai jam patinka. Metas šypsodamasis varsto mane akimis. Tikriau, ryte ryja nuogas kojas. Todėl labiau paslepiu jas po pledu.

– O kaip dėl laiko? – tarsi prisiminęs, kad kažko dar turi paklausti, pasiteirauja.

– Nežinau... Peržiūrėjusi ateinančios savaitės darbų kalendorių galėsiu pasakyti ką nors konkretaus...

– Tada lauksiu gerų žinių... – šypsena žaidžia jo veide.

Mudu kurį laiką tylomis žiūrime vienas į kitą. Ar jis nori mane pabučiuoti? Ar turėčiau leisti suprasti, kad noriu jo bučinio? O ar tikrai jo noriu?

Pasijuntu nejaukiai, įbedu žvilgsnį į grindis.

– Iki, Ema... – tyliai ištaria Metas. – Ačiū už skanią vakarienę... Pažadėk, kad eisi ilsėtis...

– Prašom... Taip, pažadu, kad tave išlydėjusi eisiu tiesiai į miegamąjį ir griūsiu į lovą... – sakau truputėlį ironiškai.

– Iki... – kraipydamas galvą jis žengia pro duris.

Ak, manoji ironija kartais užknisa ir mane pačią.

Iki... – pasakiau jau Metui einant koridoriumi.

Kaip ir žadėjau žydraakiui, griūvu tiesiai į lovą. Jis teisus. Man reikia poilsio.

Bet iš galvos niekaip neišeina tas pasimatymas. Koks oficia­lus žodis. Nejau negalima vadinti tiesiog draugų susitikimu? O dabar manęs laukia tikrų tikriausias pasimatymas. Seniai tokiame nebuvau.

O jei aš jam pasirodysiu visiška neišmanėlė? Juk, tiesą sakant, ne kažin ką išmanau apie juos. Tai ne mano sritis, kad jausčiausi jaukiai.

Šiaip ar taip, Metas mane jau matė visokią. Beveik visokią... Ir tikrai turi susidaręs nuomonę apie mane. Du kartus nepabėgo. O gal trečias kartas bus lemtingas?... Gal Metas ims ir pabėgs... O gal?..

Dalykas tas, kad pasimatymai duoda pradžią tolesniems įvykiams. Kitaip tariant, įvyksta antras pasimatymas, paskui trečias ir taip toliau. Santykiai pereina į kitą lygmenį arba draugystė nutrūksta, buvę draugai kiekvienas traukia savo keliu.

Neaišku, kur link kryps mudviejų santykiai. Beje, jų tarsi ir nėra. Mes nei draugai, nei... Esame tiesiog pažįstami.

Prisipažinsiu, Metas mane traukia. Iš jo kūno kalbos spėju, kad ir aš jam bent truputėlį patinku. Ar kas nors tarp mudviejų vis dėlto gali būti? Ar gali būti?

2013 m. balandžio 15 d.

Praleidusi savaitę Kalifornijoje į darbą grįžta Denisė.

Ji atrodo daug linksmesnė nei prieš išvažiuodama. Kartu su ja biure pasirodo ir verslininkas, užsiimantis vyno prekyba. Man rodos, kad jųdviejų akys keistai kibirkščiuoja. O ji greita. Vos prieš savaitę išsiskyrusi su vyru jau pasinėrė į romantiškus nuotykius su kitu. Bet, kaip sakoma, seną meilę padeda pamiršti tik nauja.

Mano savaitgalis taip pat buvo turiningas. Aš irgi galiu šį bei tą papasakoti. Bet argi Denisei tai bus įdomu? Žinoma, ne...

Nė neketinu ko nors pasakoti. Apie Metą neužsimenu net Erikai. Rajanui irgi nieko neparašiau. Nors dažniausiai svarbiomis naujienomis pasidalinu kaip tik su juo.

Hmm... Darausi slapukė. Bet tai tik pasimatymas. Kas gi čia svarbaus?

Metas R.

2013-04-15 Pirm. 10.06

Labas rytas :) Atsikėliau

galvodamas apie picą ir

pasimatymą ;) O kaip

miegojai tu?

Man vis labiau patinka sulaukti jo žinučių. Jei Metas kurią dieną neparašo, tarsi ko trūksta.

Ema M.

2013-04-15 Pirm. 10.09

Labas. Labai gerai

išsimiegojau :) Apie picą

negalvojau, bet svarsčiau,

kada surengus tą mūsų

pasimatymą :)

Metas R.

2013-04-15 Pirm. 10.11

Ir? Tikiuosi, nereikės laukti

kelių mėnesių, kol rasi laiko

su manimi susitikti? ;)

Ema M.

2013-04-15 Pirm. 10.12

O kaip tau penktadienis?

Tinka?

Metas R.

2013-04-15 Pirm. 10.13

Kuris penktadienis? :)

Ema M.

2013-04-15 Pirm. 10.14

Manau, tas, kuris bus po

metų – 2014-04-19 :D

Metas R.

2013-04-15 Pirm. 10.16

PO METŲ????? Ne, tiek

ilgai nesugebėsiu laukti :D

Jeigu kalbi apie šį, tinka.

Nors... Norėčiau tave pamatyti

jau šiandien ;)

Aš irgi taip ilgai neišlaukčiau. Manau, numirčiau belaukdama. Vis dėlto jis tikras nekantruolis... Jau šiandien nori pamatyti mane...

Man patinka žinoti, kad Metas laukia mudviejų susitikimo... Kitaip tariant, PASIMATYMO...

Ema M.

2013-04-15 Pirm. 10.18

:D Pasistengsiu anksčiau

grįžti iš darbo. Tad kokią

septintą galėtum ir atvažiuoti

pas mane. Arba parašyk

adresą, pati atvažiuosiu kur

reikia :)

Metas R.

2013-04-15 Pirm. 10.20

Tai aš užvažiuosiu tavęs

pasiimti. Sakiau, kad noriu

TIKRO PASIMATYMO. O

vyras visada paima damą

iš jos namų ;) Nevėluosiu...

Ką reiškia „tikro“? Ir dar išskirta didžiosiomis raidėmis... Nejaugi Metas tikisi visų tų intymių atributų? Ne... Nors... Hmm...

Kodėl man taip patinka su juo kalbėtis? Jis keistai mane veikia. Tuos kelis kartus, kai buvo mano bute, jaučiau ramybę. O kai išėjo... Nenorėjau, kad išeitų. Troškau, kad Metas pasiliktų. Su manimi. Ar man jo trūksta? Ar aš jo pasiilgstu? Tikriausiai...

Denisė ilgai neužtrunka darbe. Vien tai, kad pati imasi vyno reklamos, daro visą reikalą įtartiną. Matyti, kad jai patinka tas vyrukas. Turbūt ir aną savaitę Napoje veltui laiko neleido.

Aš per daug ir nesikišu. Perimu man pavestus darbus ir užsidarau kabinete.

BOSTONE NUGRIAUDĖJO SPROGIMAI! PER MaratoNĄ buvo susprogdintos kelios bombos! Dar vienas teroristų išpuolis! Žuvo trys žmonės, per šimtą sužeistŲJŲ!

Tokios ir panašios antraštės po pietų pasirodo internete. Visi televizijos kanalai irgi transliuoja tik šią naujieną.

Vos tai išgirdusi griebiu telefoną ir skambinu mamai.

– Pakelk ragelį, mama, būk gera, – nervinuosi girdėdama tik pypsėjimą. Labiausiai už viską dabar noriu išgirsti jos balsą.

– Klausau, – atsiliepia mama.

– Ačiū Dievui... Tu sveika? – klausiu giliai alsuodama. Iš išgąsčio vos galiu kalbėti.

– Viskas gerai, mažute... Mes visi sveiki. Šiais metais su tėčiu nėjom žiūrėti maratono. Ten buvo tik Dana su šeima. Vėliau ji paskambino ir pranešė, kad jiems nieko nenutiko. Stovėjo tolokai nuo tos vietos, – ragelyje nuskamba švelnus moters balsas.