– Jis gražus? Tavo skonio?
– Taip. Pica buvo graži ir mano skonio... – neištveriu ir sukikenu.
– Ne. Ne. Ne. Neišsisukinėk. Juk žinai, koks įkyrus galiu būti... – juokiasi ir Rajanas.
O, taip! Žinau! Ir visai nenoriu, kad dabar tai įrodytum.
– Kur su juo susipažinai? Gal turi nuotrauką? Atsiųsk. Mudu su Simonu įvertinsim...
– Atleisk, Rajanai, bet nieko tau nepasakosiu. Kai sugrįši, tada ir pasikalbėsim. Su juo buvau susitikusi tik du kartus... (O dabar laukia trečias: pasimatymas.) Nieko rimto...
– Man nepatinka, kai slepi tokias naujienas nuo manęs. Noriu, kad ir tu būtum laiminga, turėtum šalia vyrą, kuris tave dulkintų...
– Rajanai!!! Dedu ragelį, nes tikrai nežadu viso to klausytis...
– Maže, visiems reikia gero sekso... Tikiuosi, mano dovana neguli kur nors giliai stalčiuje? Ar tas daikčiukas jau tapo geriausiu tavo draugu? Gerai vibruoja?
– Kitą kartą prieš skambindamas išsiplauk burną... – stengiuosi vaidinti rimtą, nors man juokinga. – Iki...
– Iki... Nepamiršk šiąnakt pasinaudoti draugeliu...
Ak, jau tas Rajanas... Ir tos jo kalbos...
Vis dėlto reikia pripažinti, kad be jo mano gyvenimas būtų šimtą kartų nuobodesnis. Bent jau turiu iš ko pasijuokti... Ir su kuo...
Dulkinti... Ne dulkinti turi vyras, o mylėti... Pirmiausia...
2013 m. balandžio 17 d.
Artėja mano pasimatymo diena. Lyg ir pradedu jaudintis.
Juk neinu į „aklą“ pasimatymą. Metą bent šiek tiek pažįstu. Ir jis pats kviečia mane, o ne aš jį...
Denisė su naujuoju savo draugu vėl išskridusi į Kaliforniją. O visi darbai ir vėl sugulę ant mano pečių. Painiava. Kas čia vadovauja, ji ar aš?
Pasitarimų kabinete laukiu užsakovo, su kuriuo turiu aptarti sutarties sąlygas. Regis, man patinka dirbti ne savo darbus. Ironizuoju ne be reikalo.
Į kabinetą paskui blondinę įžengia elegantiškai apsirengęs vyras. Stoviu prie stalo ir laukiu, kol prieis arčiau.
– Laba diena, – pasisveikina jis.
– Laba diena. Generalinė direktorė šiuo metu išvykusi, taigi teks bendrauti su manimi... Esu Ema Miler... – prisistatau ir paduodu ranką.
– Malonu... – vyro rankos paspaudimas tvirtas.
Paslaptingas žvilgsnis ir kreiva šypsenėlė. Hmm... Turiu būti su juo atsargi.
– Prašom prisėsti... Gal kavos? Arbatos? – esu mandagi.
– Ačiū... Man ir taip gerai...
Vyrui neabejotinai gerokai per keturiasdešimt. Šviesūs garbanoti plaukai, smėlio spalvos kostiumas, akinanti šypsena dar labiau sustiprina pasitikėjimą savimi, kurio, sakyčiau, jam anaiptol netrūksta.
Abu susėdame prie stalo vienas priešais kitą. Man darosi nejauku, kad kabinete su juo esu viena. Vyro akys nesiliauja nužiūrinėjusios mane. Kam užsivilkau šitą suknelę su gilia iškirpte? Kur rytą buvo mano protas?
– Denisė sakė, kad yra keli sutarties punktai, dėl kurių nesutarėte, – pradedu dėstyti norėdama kuo greičiau baigti pokalbį.
– Taip. Pinigai ir filmavimo vieta.
– O koks būtų jūsų pasiūlymas? – mėginu atrodyti profesionali, bet su kiekviena akimirka mano profesionalumas vis mažėja. Bailys! Nutarė palikti su tuo šikniumi mane vieną. Pačiu laiku...
– Gal susitarsime dėl mažesnės kainos? O dėl vietos, manau, būtų galima ir nusileisti. Sutikčiau su esama.
Rodos, jis su manimi flirtuoja... Dėl mažesnės kainos? Laikrodis Gucci, kostiumas Tom Ford, batai Prada. Ar tikrai manai, kad derėsimės dėl mažesnės sumos?
– Deja, sumažinti kainos negaliu... Nebent padidinti... – nusišypsau. – Matau, kad sutartyje įrašyta trisdešimt šeši tūkstančiai dolerių... Man labiau patinka apvalios sumos... Lengviau skaičiuoti. Ką manytumėt, jei kilstelėtume iki keturiasdešimt tūkstančių?
Šviesiaplaukis garsiai nusijuokia. Mano pasitikėjimas, kaip paskutinis bailys slėpęsis po stalu, sugrįžta. Siūlydama tam vyrui tokią sumą jaučiuosi tvirtai. Nors ir žinau negalinti prarasti šito sandorio, kad nepasiustų Denisė.
– Tarkim, sutikčiau... O kas man iš to? – klausia pasitikintis savimi šiknius, varstydamas mane akimis.
– Asmeniškai pasirūpinčiau šia reklama...
– O daugiau?
– Kaip reikėtų suprasti tą „daugiau“?
Žinau, ką turi galvoje. O gal geriau sakyti „kelnėse“?
– Kaip dėl vakarienės? Sutiktumėt su manim pavakarieniauti?
– Vakarienė už keturiasdešimt tūkstančių? Sakyčiau, brangoka, tiesa? Nemanau esanti verta tokių pinigų. Gal geriau skirkime juos reklamai, – maloniai šypsausi, nors visai mielai trenkčiau antausį.
– Su jumis sunkiau derėtis nei su Denise... Bet man patinka iššūkiai... – vyro pasitikėjimas savimi ima veržtis per kraštus.
– Atleiskit, manęs laukia kitas susitikimas, – pameluoju. – Norėčiau sužinoti, ar visgi pasirašysime sutartį, ar ne? Kiek žinau, kitų reklamos agentūrų įkainiai daug didesni, – bandau spausti jį, nors puikiai žinau negalinti peržengti tam tikros ribos.
Vyras žiūrėdamas į mane pabarbena pirštais į stalą. Svarsto, ką daryti.
– Gerai. Tebūnie keturiasdešimt tūkstančių. Kur pasirašyti? – ramiai sako ir pažvelgia į gulinčius ant stalo popieriaus lapus.
– Turėsiu įrašyti į sutartį kitą sumą. Paprašyčiau luktelėti...
Jis linkteli galvą, o aš dingstu už durų. Nubėgu į savo kabinetą ir greitai atspausdinu naują sutartį.
– Prašom... Kopija lieka jums... Štai čia norėčiau matyti jūsų parašą... – padedu sutartį priešais užsakovą.
Jis pasirašo. O aš vidujai šokinėjau iš laimės kaip maža mergaitė, gavusi norimą žaislą. Man pavyko išsaugoti užsakovą ir dar išsireikalauti didesnę sumą.
Stovėdamas tarpduryje vyras atsigręžia į mane ir taria:
– Manau, dar pasimatysime. Žinau, į ką reikės kreiptis, jei norėsiu užsakyti dar vieną reklamą... Likite sveika, panele Miler...
Pasimatyti? Na jau ne. Jei dar kartą čia pasirodysi, atsiųsiu Eriką. Pati tikrai nebesikalbėsiu su tavimi. Nejaugi jis prisimena mano pavardę?
– Sudie, – šaltai atsakau ir tokiu pat žvilgsniu išlydžiu jį.
Koks nemalonus vyras! Nebenoriu su juo turėti jokių reikalų.
Grįžusi į savo kabinetą dar kartą peržvelgiu sutartį, paskui įdedu į aplanką ir įkišu į stalčių prie kitų dokumentų.
Patikrinu mobilųjį.
Metas R.
2013-04-17 Treč. 10.16
Liko dvi dienos! ;) Labas :)
Šypsena. Šypsena. Šypsena. Nuo šypsojimosi man jau skauda žandus.
Ema M.
2013-04-17 Treč. 11.12
Labas :) Iš šauktuko spėju,
kad labai nekantrauji.
Metas R.
2013-04-17 Treč. 11.13
Ką veikei, kad taip ilgai
neatrašei???
Jis pyksta?
Ema M.
2013-04-17 Treč. 11.14
Turėjau nemalonų pokalbį
su užsakovu. Be to, buvau
kitame kabinete. Ir tik dabar
pamačiau tavo žinutę.
Nejaugi teisinuosi? Lyg jis būtų mano vyras, kuriam turėčiau pasiaiškinti.
Metas R.
2013-04-17 Treč. 11.16
Pamaniau, kad manęs vengi.
O gal nebenori bendrauti?
Gal aš tau jau nusibodau?
Ką čia šneki? Tikriau, rašai. Tu vienintelis mane pralinksmini. Tai kaip galėtum nusibosti?