– Bučinį...
– Taip pigiai? Turbūt reikės čia dažniau užsukti... – nusišypsau ir pirštu parodau, kad prisiartintų.
Metas pasilenkia per barą ir leidžiasi pabučiuojamas.
– Lauksiu tavęs namie... Lovoje... – sukuždu jam į ausį ir palieku vieną. Ne, ne vieną – su keliolika lankytojų.
Nueidama atsisuku, kad perskaityčiau Meto lūpose žodį „myliu“.
2013 m. balandžio 25 d.
Pirštais persibraukiu šlapius plaukus. Tekantis iš čiaupo vanduo maloniai atpalaiduoja visą kūną. Šuo metu visos mano mintys ir svajonės skirtos tik Metui. Netikėtai pajuntu apsivejant liemenį rankas. Tai jo rankos. Tokios tvirtos... Vyriškos. Jos kyla mano kūnu. Tada kelią pastoja krūtys. Bet ši kliūtis greitai įveikiama. Užverčiu galvą, mėgaudamasi mylimojo glamonėmis. Atmetu ranką, kad apglėbčiau jam kaklą ir galėčiau panardinti pirštus į tamsias garbanas.
– Mmm... – sudejuoju.
Geismas toks stiprus. Noriu tai patirti čia ir dabar. Meto ranka slysta žemyn... TEN... Kur ir trokštu, kad būtų.
Ir atmerkusi akis nubundu. Mano didžiam nusivylimui, tai tik sapnas. Šypsodamasi krypteliu galvą į Metą. Jis miega. Lėtai kilnojasi raumeninga krūtinė.
Pažvelgiu ir į laikrodį. Dar gerą pusvalandį galiu nesikelti.
Prisislenku arčiau savo gražuolio. Pabučiuoju ir prisiglaudžiu prie karšto jo kūno. Nuo mano veido nedingsta šypsena. Nors tai tebuvo sapnas, puikiai žinau, kad šį vakarą patirsiu jo tęsinį. Tai bus ypatinga naktis. Abudu ilgai to laukėme. Pagaliau aš būsiu jo. O jis mano.
Jau gerokai po vidurdienio, o Metas dar nepaskambino. Dažniausiai taip ilgai nemiega, vos tik nubudęs pasisveikina.
Nuotaikos negerina ir nuolatiniai Denisės klausinėjimai apie vyno reklamą. Dar turiu dalyvauti apatinių reklamos fotosesijoje. Reikia žiūrėti, kad visi modeliai atvyktų laiku, kad nevėluotų fotografas, kad makiažo meistrai būtų savo vietoje ir taip toliau.
Per patį fotosesijos įkarštį sulaukiu Meto skambučio.
– Klausau, – atsiliepiu šiek tiek sunerimusi.
– Labas, mažyte... Nepyk, kad anksčiau nepaskambinau. Atsirado skubių reikalų, turėjau sutvarkyti...
– Ar viskas gerai? Tavo balsas keistas...
– Nusiramink... Tau nėra dėl ko jaudintis. Skambinu tik norėdamas pasakyti, kad esu pakeliui į Čikagą...
– Kur? Ir manai, kad nesijaudinsiu? – tikriausiai ištariu per garsiai, nes atsigręžia visi fotosesijos dalyviai. Darosi nepatogu, kai šitiek porų akių spokso į mane. Tad paėjėju atokiau nuo visų. – Kas atsitiko? Tai kaip nors susiję su tavo šeima? – išties pradedu nerimauti.
– Mažyte, nusiramink... Man nepatinka, kai tu jaudiniesi... – Meto balsas įsakmus. – Taip, tai susiję su mano broliais ir tėvo verslu... Pasistengsiu viską greitai sutvarkyti ir grįžti pas tave...
– Kada? – tesugebu paklausti.
Galvoje kirba milijonai minčių. Norėčiau būti su juo ir jam padėti. Bet esu įstrigusi Niujorke ir bent šią savaitę negaliu Denisės paprašyti laisvadienio.
– Ketinu parskristi šeštadienio vakarą... – liūdnokai sako Metas. Mudu abu suprantam, kodėl. – Aš tavęs jau dabar pasiilgau...
Minutėlę tylime. Klausomės vienas kito kvėpavimo.
– Mane palaiko vienintelė mintis, kad mūsų laukia nuostabus savaitgalis... – išgirstu geismą jo balse.
– Kuo gi jis bus nuostabus? – erzindama klausiu.
– Vis dar nežinai? Verčiau nepasakosiu, parskridęs parodysiu... – tikiu, kad tai pasakęs Metas žaismingai nusišypso.
– Aš irgi tavęs pasiilgau... – veltui stengiuosi kalbėti linksmesniu balsu.
– Būk gera, neliūdėk... Man irgi nelengva būti taip toli nuo tavęs. Bet aš grįšiu, pažadu...
– Jeigu tau ten kas nors nesiseks, tai prisimink, kad aš tave myliu... Ir laukiu...
– Žinau, – atsiduso Metas. – Ir aš tave myliu, mažyte... Paskambinsiu, kai tik galėsiu... Iki...
– Iki, mielasis...
Padedu ragelį. Mane pašaukia vienas iš fotografo padėjėjų. Turiu kuriam laikui užmiršti Metą ir grįžti prie darbo.
Visa diena tarsi ne tokia. Nuotaika gerokai sumauta. Nenoriu šypsotis. Išvis nieko nenoriu.
MAN TRŪKSTA METO. Jo prisilietimų, bučinių. Esu pasiilgusi ir jo balso. Po paskutinio mudviejų pokalbio daugiau su juo nesikalbėjau. Noriu žinoti, kaip jam sekasi. Juk Metas pasakojo esąs susipykęs su broliais. Todėl bijau, kad jam ko nors nenutiktų.
O jeigu jie nuskriaustų mano Metą? Tada tikrai numirčiau... Tegu greičiau ateina šeštadienis, kad vėl galėčiau būti su juo...
Vėlų vakarą paskambino Rajanas.
– Labas, – džiugiai atsiliepiu. – Nieko. Valgau. O jūs kur esat?... Kur? Italijoje?... Dar nežadi grįžti?.. A... Buvau užėjusi... Ryt vėl užsuksiu... – Visai pamiršau nuvažiuoti į jo butą palaistyti gėlių. Ir vis per tą Metą. Kai mudu kartu, negaliu galvoti apie nieką kitą... – Ne, apie tai nė žodelio... Nesulauksi... Rajanai, prašau neklausinėti... Visas smulkmenas sužinosi vėliau... Kai tik grįši, iškart važiuok pas mane, tada jį ir pamatysi, – man juokinga, kad draugas toks nekantrus. – Viskas, dedu ragelį, nebeklausinėk... Iki...
Kaip sakau, taip ir padarau. Kartais Rajanas be galo įkyrus.
Atsigulu į lovą.
Mylimasis
2013-04-25 Ketv. 22.38
Saldžių sapnų, mažyte ;*
Pažadu sapnuoti tave ;*
Tiktai tave ;*
Iš kur Metas žino, kad jau snaudžiu? Mažuti, aš taip tavęs pasiilgau... Nenoriu šiąnakt miegoti viena...
Ema M.
2013-04-25 Ketv. 22.39
Labanakt, mielasis :* Myliu,
apkabinu ir karštai bučiuoju :*
2013 m. balandžio 26 d.
Žinoma, esu neišsimiegojusi. Kaip būčiau galėjusi? Juk Metas kitame mieste ir dar turi rūpesčių dėl savo šeimos.
Mano lova pasidariusi per plati. Tiesa, anksčiau puikiai joje išsimiegodavau. Tik ne šiąnakt...
Virtuvėje valgau pusryčius. Tik kažkodėl ne itin noriai. Daugiau nebegaliu laukti. Turiu jam parašyti. Turiu žinoti, kas vyksta.
Ema M.
2013-04-26 Penkt. 07.36
Labas rytas :) Tikiuosi, tau
viskas gerai? Ir nė neprašyk,
kad nesijaudinčiau. Aš tave
myliu, esi man svarbus. Todėl
noriu žinoti visa, kas susiję su
tavimi. Bučkis :*
Gerokai vėliau sulaukiu atsakymo.
Mylimasis
2013-04-26 Penkt. 10.45
Labas. Dabar esu šiek tiek
užsiėmęs. Tau tikrai nėra dėl ko
nerimauti. Pasikalbėsime vėliau.
Keliskart perskaitau žinutę. Ji tokia šalta. Lyg būtų parašyta eilinei pažįstamai...
Mylimasis
2013-04-26 Penkt. 10.50
Atleisk, mažyte. Pamiršau
parašyti, kad KARŠTAI
TAVE MYLIU IR ŽIAURIAI
PASIILGAU... SIUNČIU DIDELĮ
IR ŠLAPIĄ BUČKĮ :*
Aš jam ne šiaip pažįstama, o MYLIMOJI. Ir jis ilgisi manęs. Kaip ir aš jo. Nedera prisigalvoti nesąmonių, kad jam nerūpiu. Aš jam SVARBI! Ir dar kaip!
Pietauju su Erika. Mano nuotaika jau geresnė. Nesiliauju galvoti, kad rytoj pamatysiu Metą. Ir mudu... Na, nuveiksim šį tą linksmesnio. Tikiuosi...
Atidavusi vyno reklamos eskizus Denisei naršau internete. Kur kitur, jei ne YouTube svetainėje. Tikiuosi iš ten pasisemti idėjų dar kelioms kuriamoms reklamoms.
Už akių užkliūva šone, pasiūlymų skiltyje, esantis Bejonsės „One plus One“ vaizdo klipas. Puikiai žinau tą dainą, esu ne kartą jos klausiusis. Ten yra žodžiai „make love to me“. Juk abudu su Metu gerai žinome, kas mūsų laukia šeštadienį. Taigi man kyla mintis.