– Pasimatuok, noriu pasižiūrėti, kaip visa tai atrodys ant tavo kūno... Prašau... – mylimasis nutaiso savo neprilygstamą šypseną, kuriai žino, kad negaliu atsispirti.
Einu į vonios patalpą, išimu iš rožinio maišiuko apatinius ir apsivelku. Žiūrėdama į veidrodį negaliu nepripažinti, kad Meto puikus skonis. Ryškiai raudoną apatinių komplektą sudaro korsetas, kelnaitės ir ilgos kojinės. Permatoma tiulio medžiaga ir nėriniai daro šį apdarą romantišką. Kaspinėliai ant petnešėlių suteikia žaismingumo. O prisegamos kojinės paverčia dar seksualesniu.
Neslėpsiu, žaviuosi savimi. Kūnas iškart pajunta kokybišką drabužį. Kur jau ten drabužį, turbūt reikėtų sakyti – plonytes medžiagų skiautes. Jaučiuosi nei nuoga, nei apsirengusi. Vienintelė mintis, neduodanti ramybės – tai viso to neapsakomo grožio kaina. Agent Provocateur yra kone brangiausias pasaulyje apatinio trikotažo gamintojų prekės ženklas. Kai kurie elegantiški komplektėliai kainuoja net per tūkstantį dolerių.
Kita vertus, nuo žinojimo, kad vilkiu tokį nepadoriai prabangų apdarą, kyla dar didesnis jaudulys.
Išėjusi iš vonios atsistoju prie durų ir įsiremiu į jas, o kita ranka įsisprendžiu į šoną.
– Patinka? – klausiu viliokės balsu.
Metas aistringai nužvelgia mane ir atsidusęs sako:
– Atrodai dieviškai...
Jis negali atplėšti akių. Be abejo, man tai patinka. Geismą galiu ne tik matyti jo žvilgsnyje, bet ir užuosti sklindant nuo tobulo vyriško kūno.
– Apsigręžk... – tyliai paprašo jis.
Lėtai apsigręžiu aplink. Stengiuosi atrodyti seksuali.
Metas atsisėda ant lovos ir nusivelka marškinėlius per galvą. Paskui pamoja pirštu, kad prieičiau arčiau.
Stoviu jo tarpkojy ir pirštais švelniai glostau tamsius plaukus. Mylimojo rankos glamonėja man visą kūną. Mudviejų žvilgsniuose atsispindi geismas.
Pajuntu, kaip mano kelnaitės ima slysti šlaunimis žemyn. Lieku tik su korsetu ir prisegamomis kojinėmis.
Metas atsistoja. Ir nenuleisdamas goslaus žvilgsnio užeina man už nugaros.
– Atsiklaupk ant lovos... Nugara į mane... – paliepia jis.
Grakščiai kaip katė užlipu ant lovos ir padarau ko prašoma.
– Prasižerk plačiau... – padarau ir tai. – Mmm... Iš čia atsiveria puikus vaizdas... – šie žodžiai išsprūsta iš mylimojo lūpų tarsi dejonė.
Atsigręžusi apdovanoju jį meiliu žvilgsniu ir tyliai ištariu:
– Miaaau...
– Mano išdykusi katytė... – seksualiu balsu sukužda Metas.
Tą akimirką ant užpakaliuko pajuntu karštus jo delnus. Regis, Metui patinka su juo žaisti. Staiga jis nesmarkiai pliaukšteli. Net atsidūstu iš malonumo.
Jo delnas nuslysta žemyn ir paliečia tai, kas manyje intymiausia. Metas lėtai įstumia nykštį ten, kur šis visada laukiamas. O smilius ir didysis pirštai nusitaiko į jautriausią mažosios Emutės vietelę.
– Mmm... – sudejuoju pajutusi karštį papilvėje. Šis jausmas svaigina.
– Drėgna... Tokia, kokią ir mėgstu... – išgirstu už nugaros šnabždant mylimąjį. Jo pirštai nesiliauja žaidę toje šlapioje žaidimų aikštelėje.
Pagaliau Metas susiprotėja nusimauti džinsus. Girdžiu plyštant prezervatyvo pakelį ir pajuntu sulinguojant lovą.
Mažasis Metas labai giliai įsiskverbia į mane. Mano alsavimas nuo to irgi darosi vis gilesnis. Bet mažasis Metas staigiu judesiu ištraukiamas. Mylimasis puikiai žino ką daro. Išmano, kaip suteikti man didesnį malonumą. Dar sykį tai pakartoja. Atsigręžiu ir žvilgteliu į jį tarsi sakydama: pamylėk mane... ir kuo greičiau.
Rodos, Metas supranta mano siunčiamą žinią. Lėtai įsiskverbęs į mane jis taip pat lėtai judina klubus. Pirmyn... Atgal... Pirmyn... Atgal...
– O, taip, mažuti! Taip! Greičiau! Dar greičiau! Prašau... – mano žodžiai sumišę su aimanomis.
– Pasakyk, kai priartės orgazmas... – uždusęs sukužda.
Tempas greitas. Mudviejų garsūs atodūsiai tarsi lenktyniauja tarpusavyje. Meto rankos tvirtai laiko mane už klubų. Kartais jo delnai nuslysta ir per visą mano nugarą, kai ją išriečiu. Esu jo laukinė katytė...
– Mažuti... Jau... – uždususi vos galiu ištarti.
Metas užgula mane giliai įsmeigdamas savąjį pasididžiavimą į mažąją Emą. Nori mane nužudyti savo meilės strėle?
– Metai! – iš mano lūpų sklinda riksmas.
Pojūtis toks stiprus, kad negaliu susivaldyti. Kūnas į tai reaguoja įprastai... Ima nevalingai trūkčioti.
Mylimasis smeigia dar kartą. Ir dar...
– Ema! – galiausiai sudejuoja, irgi patirdamas palaimą.
Nebeturėdama jėgų krintu ant pilvo. O Metas užgriūva ant manęs. Abudu kvėpuojame vienu ritmu. Šitaip plaka ir mudviejų širdys.
– Tai priimsi mano dovaną? – išgirdau kuždant prie ausies.
– Aha... Ji man labai patinka... Ačiū, mielasis...
– Išalkai?
– Esu žvėriškai alkana...
Vakarienei mudu kartu gaminome spagečius Carbonara. Romantiška muzika... Švelnūs prisilietimai... Svaiginantys bučiniai... Jaučiausi lyg būčiau Meto pasaulio centras. Mylima. Geidžiama. Saugi. Atsipalaidavusi. Seksuali. Žaisminga. Lepinama...
Per šį savaitgalį sulaukiau tiek mylimojo dėmesio, kad daugelis moterų turėtų man žiauriai pavydėti. Norisi vienintelio dalyko: išeiti į balkoną ir garsiai šaukti, kad esu beprotiškai įsimylėjusi...
Vis dėlto nutariu negąsdinti kaimynų ir pakuždu šitai Metui į ausį, jaukiai įsitaisiusi jo glėbyje ir stebėdama saulėlydį. Ramus vakaras. Nors vargu ar tai pasakytina apie Niujorką.
Man visai nesinori galvoti, kad rytoj reikės eiti į darbą. Mielai tęsčiau šį savaitgalį kuo ilgiau.
2013 m. balandžio 29 d.
Nekenčiu pirmadienių! Ypač šio!
Vis dėlto prisiverčiu atsikelti ir nueiti į dušą. Nerizikuosiu ir nebandysiu savo laimės... Žinau, kad nepasirodydama darbe įsiutinčiau Denisę. Tetrūksta, kad pati netekčiau darbo.
– Mielasis, ką darai? – tyliai klausiu pajutusi Meto rankas ant klubų.
Jos ima švelniai glamonėti šlapią mano kūną. O jo lūpos slysta vandens pažymėtu keliu... Kaklu... Pečiais... Nugara...
– Geidžiu tavęs... – sukužda mylimasis, bučiniais virpindamas odą.
– Man reikia į darbą. Žaisti neturim laiko.
– Grįši tik vakare... Neištversiu visą dieną be tavęs... Mažyte, leisk tave pamylėti...
– Mmm... – suaimanuoju pajutusi jo pirštus ten. Tik jam vienam priklausančioje karalijoje. O jis nekantrus.
Negaliu atsispirti geismui. Trokštu jo. Geidžiu vėl pajusti savyje. Pasirodo, esu nėmaž ne kantresnė.
Stoviu nusigręžusi nuo Meto, atsirėmusi į dušo kabiną. Laisva ranka liečiu jo plaukus... Kaklą. Mėgaujuosi... Rytiniu seksu... Ir ta elektros srove, neleidžiančia pamiršti, kaip beprotiškai jo geidžiu. Mūsų kūnais tekantis šiltas vanduo tik sustiprina aistrą ir paaštrina pojūtį, persmelkiantį mane tada, kai Metas liaujasi judėti.
Prisiglaudžiu mylimajam prie krūtinės. Gilus mano kvėpavimas kelia jam jaudulį. Jo lūpos švelniai glamonėja gležną mano kaklą. O delnai žaidžia krūtų speneliais.
Ir kaip po viso to važiuoti į darbą? Ar galiu palikti Metą šitaip jo geisdama? Ir vėl...
– Leisiu tau nusiprausti... – jis lūpomis paliečia pečius. – Beje, labas rytas...
Atsigręžiu ir šypsena bei bučiniu pasveikinu Metą su nauja diena.
– Kerinčiai atrodai... – išeinančią iš drabužinės mane jis pasitinka komplimentu.
Segiu juodą sijoną aukštu liemeniu, vilkiu juodą permatomą palaidinę su baltais žirneliais. Aviu raudonus aukštakulnius. Plaukai surišti viršugalvyje. O lūpos padažytos tokia pat spalva kaip ir mano aukštakulnių.