– Gerai! Supratau! Nueisiu pati... – sakau iškėlusi rankas delnais į viršų.
Pasiimu rankinę ir nutaisiusi rūstų žvilgsnį praeinu pro jį.
Lifto laukiame tylėdami. O ir lifte esame ne šnekesni.
Garaže mūsų jau laukia Amiras. Jis stovi šalia atidarytų automobilio durelių. Esu tokia pikta, kad net jam nepadėkoju. O juk jis niekaip nebuvo susijęs su mano bloga nuotaika.
Dėl visko kaltas tik ponas Rosas. Kai jį sutikau, mano gyvenimas nusidažė įvairesnėmis spalvomis. Tik nežinia, šviesesnėmis ar tamsesnėmis...
Tarp mudviejų ir toliau tvyro tyla. Net prabangiojo audi A8 salone skambanti muzika man nepadeda mažiau pykti ant Meto.
– Elkis gražiai, – teištaria mano bosas, mums sustojus prie restorano Per Se.
– Kodėl pačiam nepasinaudojus savo patarimu... – atkirtusi išlipu iš automobilio.
Per Se garsėja kaip vienas geriausių restoranų Niujorke. Jame tiekiami naujosios amerikiečių ir prancūzų virtuvės patiekalai.
Nenuostabu, kodėl Metas pasirinko kaip tik šią vietą. Kiekvienas svečias įžengia vidun pro mėlynas duris. Juk tai mėgstamiausia jo spalva.
Pirmas žvilgsnis į salę... Oho, užimti visi staliukai!
– Tik nesakyk, kad teks vakarieniauti su Baludžiu, – pasilenkusi tyliai kuždu ponui Rosui į ausį. – Juk ten sėdi jis... – akimis parodau į staliuką vidury salės, prie kurio įsitaisęs stambus vyras.
– Sakei, kad su juo neverta prasidėti. Tai pažiūrėkim, kodėl jis visiems taip nepatinka... – Meto lūpose klastinga šypsenėlė. O manosios tvirtai sučiauptos. – Pone Baludi, malonu su jumis susipažinti, – pasisveikina jis, kai prieiname prie to staliuko.
– Pone Rosai, ir man malonu jus matyti... – atsako pagyvenęs vyriškis, švytėdamas plastikine amerikietiška šypsena.
Iš karto pajuntu nenorinti čia būti. Tą žmogų gaubia didžiulio nepasitikėjimo aura.
– Čia mano... – Metas nutyla tarsi nenorėdamas pasakyti to, ko nereikėtų išgirsti nei jo pašnekovui, nei man, – ...mano agentūros vadovė Ema Miler... – galiausiai pristato mane nemaloniajam tipui.
– Labas vakaras, – dalykiškai pasisveikinu. Esu įpratusi su užsakovais.
Susėdame prie staliuko ir užsisakome vakarienę. Man tas pats, ką valgyti, tad leidžiu Metui išrinkti patiekalą ir man. Jis užsako mums abiem jūrų ešerio. Mėgstu žuvį, tad šis pasirinkimas išties vykęs. Metas žino mano skonį. Taigi nėra ko stebėtis, kad moka išrinkti, kas man, be abejo, patiks.
– Džiugu, kad sutinkate bendradarbiauti su manimi. Nes daugelio agentūrų mano pasiūlymas nedomina... – šypsodamasis pradeda pokalbį Baludis.
– Įdomu, kodėl? – neiškentusi klausiu. Ak, tas mano liežuvis.
Metas pašnairuoja į mane.
– Panelės Miler liežuvėlis kaip visada aštrus, – ir ponas Rosas ima puikuotis dirbtine šypsena.
– Man patinka atvirumas. Vertinu tokius žmones, – nė kiek neįsižeidęs kalba vyriškis. – Manau, mudu puikiai sutarsime...
Abejoju...
– Galbūt... – atsakau ir žvilgteliu į Metą. Kodėl jis taip mėgsta sėdėti arti manęs? Anoje konferencijoje buvo prilipęs kaip lapas. Čia irgi sėdi vos ne prisiglaudęs. Nors vietos prie stalo užtenka...
– Mane tenkina jūsų pasiūlyta kaina. Tad norėčiau, kad kuo greičiau imtumėtės reikalo, – dabar prabyla tikrasis verslininkas Baludis.
– Pirmiausia turėsite pervesti pusę sutartyje numatytos sumos... – čia jau Metas galanda liežuvį.
– Tai kad sutartis dar nepasirašyta...
– Ne kliūtis... Kai tik ją pasirašysite ir pervesite pusę sumos, iškart pradėsime darbus...
Pokalbis vyksta tarp jųdviejų. Aš tik klausausi ir knaibau šakute jūrų ešerį. Negana, kad jį išskrodė ir puikų patiekalą paruošė vyriausiasis virėjas, dar ir aš smaigau vargšelį šakute. Gaila ešerio.
– Ar negalėtume susitarti, kad... Pirmiausia darbai, paskui pinigai? Taip būtų daug paprasčiau. Gautumėt iš karto visą sumą. Dar sutaupytume banko mokesčius.
Ir kvailam aišku, ko siekia tas Baludis. Jau pradeda regzti suktybes. Tikiuosi, Metas neužkibs ant to kabliuko? Na, jeigu kas, dar esu aš...
– Prašau man atleisti, turiu atsiliepti į skambutį, – mandagiai atsiprašau, išgirdusi rankinėje skambant telefoną.
Palieku juos vienus prie stalo. O pati paeinu į šalį. Kaipgi kitaip galėjo elgtis Metas, jei ne sekti mane akimis. Tai jam puikiai sekasi.
– Klausau, Rajanai, – atsiliepiu pritildžiusi balsą. – Kaip tik dabar vakarieniauju su vienu užsakovu... – Ir Metu. Bet tau geriau to nežinoti... – Nelabai galiu ištrūkti... Tikrai? Rytoj išvyksti?... Gerai... Gerai... Pažiūrėsiu, ką galiu...
Atsigręžiu į mūsų staliuką. Matau, kad Metas linksmai kalbasi su tuo ponu. Bet vis užmeta akį į mane.
Galvos mostu kviečiu jį ateiti. Nedelsdamas prisistato.
– Man labai labai reikia išvažiuoti. O tu ir vienas susitvarkysi, – nutaisau švelnų balsą. Ir graudinantį žvilgsnį, kad dar labiau įtikinčiau leisti man pabėgti iš šios vakarienės.
– Net nemėgink išeiti, – bosas neperkalbamas.
– Metai...
Jis papurto galvą ir pirmas grįžta prie staliuko.
Netrukus grįžtu ir aš.
– Deja, pone Baludi, turėsiu jus palikti vienudu su ponu Rosu. Atsirado skubių reikalų, – kalbu žiūrėdama tik į būsimą užsakovą. Bet jaučiu į save įsmeigtą rūstų Meto žvilgsnį. – Vėliau, tikiuosi, ponas Rosas man viską papasakos, – žvilgteliu į jį. Taip. Metas piktas. – Dar kartą atsiprašau... Linkiu jums gero vakaro... – nusišypsau ir paspartinusi žingsnį išeinu iš salės.
Mane čia atsivežė Metas, tai pirmiausia tenka išsikviesti taksi. Ir grįžti į darbą savojo automobilio.
Vos įsėdusi į taksi gaunu žinutę.
Ponas Rosas
2013-06-19 Treč. 19.39
Kodėl neklausai manęs?
Ema M.
2013-06-19 Treč. 19.40
Tu ne mano vyras. Tai
kodėl turėčiau tavęs
klausyti? Tu tik mano
bosas – ponas Metjus Rosas.
Argi ne gražiai surimavau?
Ponas Rosas
2013-06-19 Treč. 19.41
Hmm... O vyro klausytum?
Kas per klausimas? Nejaugi jis dar turi laiko rašinėti žinutes?
Ema M.
2013-06-19 Treč. 19.43
Pirmiausia turiu tokį susirasti.
O vėliau paaiškės, ar klausysiu,
ar ne. Bet jei mylėčiau, – O
SAVO VYRĄ AŠ TIKRAI
MYLĖSIU, – tai, be abejo,
ATSIŽVELGČIAU IR Į JO
NUOMONĘ.
Ponas Rosas
2013-06-19 Treč. 19.45
Ką turėtų daryti vyras, kad
jam paklustum? O ne
ATSIŽVELGTUM Į JO
NUOMONĘ?
Ar tu vis dar vakarieniauji su Baludžiu? Man atrodo, kad jau nebe...
Ema M.
2013-06-19 Treč. 19.47
Paklūstama buvo tik
viduramžiais. O dabar
kelintas amžius? Beje,
manau, kad nemandagu
vakarieniauti su užsakovu