— Kas per velniava čia dedasi? Ką čia Sendis vaidina?
— Nieko nevaidina! Jis nori mane išmesti.
— Kodėl?— suriko Deinas.
— Jis dirbo Džordžui Penui... ir gaudavo daug pinigų. .. Dabar nebegauna... ir kaltina mane.— Aš šūkavau padrikai, vėjas plėšė man iš burnos žodžius ir svaidė juos atgal pro petį.
— Logiška,— tarė Deinas.
— Taip,— sutikau aš. Žvilgtelėjau į jį, bet dabar jis atrodė lyg siluetas saulės fone, ir nemačiau jo išraiškos. Jeigu jis taip piktas ant manęs dėl Keitės, kad norės daryti tai, ką pradėjo Sendis, tai man nebelieka jokių šansų. Ir jis, ir Sendis galėjo iš manęs syvus sunkti. Tylėdami šuoliavome prie kitos kliūties, paskutinės priešingoje pusėje. Sendis palengva ėmė liktis, jis lūkuriavo manęs.
— Alanai! — ūmai šūktelėja Deinas.
— Ką?— atsiliepiau.
— Nori pavaišinti Sendį jo paties saldainiuku?
— Taip! — sušukau, jausdamas, kad manęs niekas nebelaiko.
Tai buvo baisus dalykas, ir jeigu teisėjai tai pamatytų, man atimtų žokėjaus teises. Bet aš jau pakankamai prisikentėjau nuo dėdės Džordžo galvažudžių.
Deinas riktelėjo:
— Aš pasuksiu tolyn nuo jo. Tu pasuk dar toliau į lauką nuo manęs. Paskui aš spustelėsiu pirmyn ir paliksiu jį tarp tavęs ir barjero. Gerai?
Aš linktelėjau. Ir mėginau įžvelgti ateitį. Jeigu išver-siu Sendį, jis nedrįs skųstis valdžiai, o aš, kaip jis sakė, negaliu pateikti policijai svarių įrodymų prieš jį. Tarp mudviejų tegalėjo būti neilgos paliaubos. Ir — kritimas už kritimą — mes galėtume suvesti sąskaitas.
-r- Pirmyn! — šūktelėjo Deinas.
Jis paragino arklį ir pradėjo vytis Sendį iš dešinės. Aš pasukau arklį dar toliau nuo barjero. Iki finišo buvo mylia, ir kadangi niekas dar labai nespaudė, visi kiti spietėsi kaip tiktai netoli mūsų. Užpakaly mūsų buvo tuščia. Už pinučių laukė ilgas ovalinis, posūkis, vedantis į tie-
siąją. Sendis arba aš nuversti vienas kitą galime tik posūky, nes kai išjosime į tiesiąją, teisėjai matys kiekvieną mūsų judesį. Deinas peršoko kliūtį greta Sendžio, o aš buvau šiek tiek atsilikęs. Kai tiktai susilyginau su jais, Deinas paragino arklį ir nudūmė, palikęs, kaip žadėjo, Sendį tarp manęs ir barjero.
Šiurkščiai pasukau Nepatikimąjį ant Sendžio arklio, trenkdamas jį į aptvarą. Sendis suriaumojo ir pakėlė kumštį. Aš smarkiai šėriau jam rimbu per ranką. Turėjau nuversti jį, nesužeisdamas arklio. Jau ir taip skriaudžiau arklio savininką, bandydamas priversti jo žokėjų pralaimėti lenktynes. Jeigu negalima to padaryti be žalos arkliui, iš viso nereikia daryti.
Suėmęs pavadžius į dešinę ranką, kairiąja staigiai stuktelėjau Sendžiui į pažastį. Bet buvau per toli ir negalėjau panaudoti visos jėgos. Jis susvyravo balne, bet išlaikė pusiausvyrą. Na, ir plūdo jis mane!
Mes buvome pačiame linkyje. Reikėjo veikti dabar arba niekada. Stipriau prispaudžiau Sendžio arklį prie barjero. Jis vėl sustaugė. Jo koja, žinau, turėjo būti sumušta, sudaužyta, sutraiškyta ar tiesiog sudraskyta į baltintas kartis. Mano koja irgi nutirpusi ir iki šiol neatsigavusi, tad nejaučiau jam jokio gailesčio. Paskui jo koja garsiai kaukštelėjo į vieną vertikalių stulpų.
Jis suriko.
Aš sugriežiau dantimis, užsimojau ranka ir iš visų jėgų jį stumtelėjau. Žinojau, kad jeigu jis dabar neišlėks, man nebeužteks ryžto tai pakartoti. Bet jis pradėjo krypti, iš pradžių lėtai, o paskui vis greičiau, tartum jį trauktų sūkurys. _
Paskutinį kartą pamačiau jo veidą, klaikiai išvirtusias akis, kančios iškreiptą burną, kai jis nukrito į aukštą žolę anapus aptvaro. Tada išlėkiau už posūkio be šalmo, visas nusėtas mėlynėmis, uždusęs, apdraskytas, bet vis dėlto balne. Sendžio arklys, netekęs svorio, nulėkė pirmyn, lenkdamas kitus žokėjus.
Deinas pamatė jį, atsisuko balne, šyptelėjo man ir pakėlė nykštį.
Giunteris Šprangeris gimė 1921 metais Chemnice (dabar Karlmarks-štatas) mūrininko šeimoje. Baigęs mokyklą jis buvo pašauktas į armiją ir nusiųstas į frontą. 1945 metais pateko į amerikiečių nelaisvę. Vėliau 1946—1968 metais dėstė senovės kalbas vidurinėje mokykloje. Pirmoji knyga „Mirtis tarp mūšių" pasirodė 1949 metais. VDR rašytojų sąjungos narys nuo 1952 metų. Gyvena ir kuria Karlmarksštate.
G. Šprangeris priklauso pokario rašytojų kartai, kuriai teko patirti karo baisumus bei įsitikinti karo beprasmybe. Todėl rašytojas savo kūriniuose nuolat grįžta prie šios temos. Autorius yra išleidęs romanus „Riono pilis" (1959), „Kelias į tvirtovę" (1963), „Kelionė į Vieną" (1966), „Frankenfeldo stovykla" (1969), „Prie žydrojo Dunojaus" (1972), apysakų, apsakymų rinkinių, parašęs nemaža pjesių radijui ir televizijai.
„Susitikimo vieta Bernas" (1970)—intriguojančio siužeto romanas, kurio pagrindą sudaro buvusių hitlerininkų susirėmimas su naujosios Vokietijos atstovais — VDR piliečiais. Veiksmas vyksta Šveicarijoje. Patarėjas Neringas, atvykęs į Berną atidaryti VDR geležinkelio atstovybės, per klaidą palaikomas kitu žmogumi ir prieš savo valią įsivelia į painią istoriją, kur du nusikaltėliai, prisidengę svetimomis pavardėmis, tikisi atgauti karo metu prisiplėštą grobį — koncentracijos stovyklos kalinių brangenybes.
Anglų rašytojas Dikas Frensis gimė 1920 metais pietų Velse. Per karą -ir po jo šešerius metus tarnavo Anglijos kariniame oro laivyne, po to tapo žokėjumi mėgėju, vėliau — profesionalu. 1953—54 metais buvo Anglijos čempionas. 1957 metais Dikas Frensis ėmė dirbti jojimo sporto korespondentu ir drauge pradėjo rašyti nuotykių romanus. Daugumai jų medžiagą autorius ima iš jojimo sporto. 1969 metais rašytojas gavo Edgaro Po premiją už geriausią nuotykinį kūrinį, 1980 metais— Rašytojų asociacijos premiją.
Romanas „Favoritas" parašytas 1962 metais. Jame pasakojama apie jnešvarias machinacijas Anglijos jojimo sporte, prieš kurias kovoti imasi patys žokėjai.
TURINYS
Giunteris Šprangeris
ПРИКЛЮЧЕНЧЕСКИЕ ПРОИЗВЕДЕНИЯ ЗАРУБЕЖНЫХ ПИСАТЕЛЕЙ
Романы На литовском языке
Перевели с немецкого Н. Куолялене, с английского О. Алекса
Издательство «Витурис», 232600, Вильнюс, пр. Ленина 50 ИБ № 23
NUOTYKINIAI UŽSIENIO RAŠYTOJŲ KURINIAI
Romanai
Redaktoriai T. Četrauskas, V. Cepliejus Viršelio dailininkė R. Gaižauskaitė Meninė redaktorė B. Grabauskienė Techn. redaktorė J. Budrienė Korektorė A. Galdikienė
Duota rinkti 85.04.29. Pasirašyta spaudai 85.08.06. Leidinio Nr. 67. Formatas 84Х1087з2. Popierius laikraštinis. Garnitūra ,,Baltika", 10 punktų. Iškilioji spauda. 24,36 sąl. sp. 1. 24,67 sąl. spalv. atsp. 25,23 apsk. leid. 1. Tiražas 30 000 egz. Užsakymas
Nr. 1320. Kaina 2 rb 70 kp
Leidykla ,,Vyturys"-, 232600, Vilnius, Lenino pr. 50
Spaudė Motiejaus Šumausktf spaustuvė, 232600, Vilnius, A. Strazdelio 1
Nu24 Nuotykiniai užsienio rašytojų kūriniai: [Romanai. „Apie aut.", p. 461].— V.: Vyturys, 1985.— 462 p.
Turinys: Susitikimo vieta Bernas / G. Šprangeris; Iš vok. k. vertė N. Kuolelienė. Favoritas / D. Frensis; Iš anglų k. vertė O. Aleksa.
G. Šprangerio (VDR) romanas ,,Susitikimo- vieta Bernas"—apie buvusių hitlerininkų susidūrimą su naujosios Vokietijos atstovais — VDR piliečiais. Anglų rašytojo D. Frensio romane „Favoritas" vaizduojamos nusikaltėlių sindikato machinacijos, paverčiančios žirgų sportą pelningu bizniu. Į kovą prieš tas jėgas drįsta stoti tiktai drąsūs ir dori žmonės.
n4703000000—067и_85 BBK 84(0)-44
M 856(08)—85 Rn3