Vis dėlto, atidžiau pažvelgęs į modelį, Feračinis kaipmat pastebėjo kažką neįprasto. Ir kuo toliau, tuo keisčiau tai atrodė. Atokiausiame komplekso kampe, kalvos, dunksančios netoli skardžio, šlaite nuo pagrindinės teritorijos kyšojo lyg ir atsiknojusi kažkokia žymiai mažesnė zona, atrodė, kad ji buvo prijungta vėliau, o nuo viso komplekso ją skyrė tvora. Atskiras keliukas ir geležinkelis šakojosi nuo pagrindinio kelio ir bėgių ne gamyklos teritorijoje, o greta jos, ir palei visą komplekso perimetrą vedė tiesiog prie atitvertosios zonos vartų, pažiūrėti gana grėsmingų.
Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad šiame keistame apendikse niekas visiškai nedera prie paties komplekso. Pastatai zonoje buvo žemi, belangiai ir, rodos, itin tvirtai suręsti, nuolaidžiomis sienomis. Jie priminė kažkokią tvirtovę ar blokhauzų sistemą, bet anaiptol ne tos pačios gamyklos dalį. Zoną bent trimis eilėmis supo tvirta tvora, tarp eilių buvo palikti tarpai, prikimšti suraizgytos spygliuotos vielos. O sargybinių bokšteliuose kiekviename kampe ir kiekvienoje sienoje per vidurį, buvo, regis, kažkas daugiau nei vien paprasti prožektoriai.
— Tai tikras karinės vokiečių ekonomikos pasididžiavimas, — pakomentavo Vinsleidas po deramai išlaikytos pauzės. Jis priėjo artyn ir visiems parodė kai kurias detales. — Didžiąja dalimi komplekso išplanavimas atitinka įprastą standartą. Štai ši teritorija skirta didelio chemikalų kiekio perdirbimui. Ta vidine tvora — štai šita, nueinančia čionai ir apsisukančia antai ten — aptvertas karinės amunicijos fabrikas, čia gaminami sunkieji artilerijos sviediniai bei Luftvafės bombos. Sviediniai surenkami ir montuojami štai šioje pastatų grupėje… o anoje — bombos… Užbaigta produkcija prieš išgabenant sandėliuojama štai čia, prie pat geležinkelio atšakos galo. Be to, čia dar yra „speciali” sekcija, kuri prekiauja kai kuriomis eksperimentinėmis elektros prekėmis bei nedidelėmis bandomosiomis gaminių partijomis. Izoliacinė medžiaga čia negaminama, ją atgabena geležinkeliu.
Vinsleidas apėjo stalo kampą ir prisiartino prie užpakalinės modelio dalies.
— Energijos generatorius yra čia, užnugaryje, greta akmens anglies saugyklų bei iškrovimo dokų. Čionai, greta, yra pagrindinis boileris, iš kurio gaunami cheminiam perdirbimui reikalingi garai. Štai šie pastatai netoli pagrindinių vartų yra administracijos kontoros, už jų — kokybės kontrolės centras bei mokslinės laboratorijos. Štai čia, jau už vartų — darbininkų kavinė bei klubas. O čia — medicinos centras, ten — patalpos pameistrių bei pradedančiųjų apmokymui.
Klausimų nebuvo. Tuo metu, kai jau reikės išvykti, visi misijos dalyviai komplekso struktūrą žinos atmintinai taip pat gerai, kaip gimtosios gatvės užkaborius. Vinsleidas skubiu žvilgsniu apmetė visų veidus ir kalbėjo toliau:
— Tačiau čionai esama ir kai ko ne visai įprasto — nujaučiu, kad kai kuriems jūsų tai neprasprūdo pro akis. — Lazdele jis pabaksnojo tvirtovę primenantį aptvertą komplekso kampą ir prašneko anaiptol nebe taip atsainiai: — Čionai 1935-aisiais Vokietijos kariuomenės amunicijos departamentas įkūrė slaptą sprogmenų bei raketinių variklių tyrinėjimo ir bandymo įmonę. Dėl šių darbų pobūdžio, o ir dėl to, kad kai kurie atsakingieji asmenys puikiai žinojo, jog karas — tik laiko klausimas, įmonė buvo pastatyta po žeme, o visiems antžeminiams jos pastatams nebuvo baisūs netgi bombų sprogimai. Vis dėlto, kai po dvejų metų pagrindiniai statybos darbai buvo baigti, vyriausieji nacistų vadai įsakė perduoti įmonę SS Todto statybinei organizacijai. „Plaktukas” buvo išmontuotas, perkeltas čionai ir čia vėl surinktas — anksčiau gi jį slėpė Bavarijos Alpėse netoli Berchtesgadeno — beje, kaip tik todėl ten ir buvo pastatyta Hitlerio kalnų slėptuvė atsitraukimo atvejui.
Įsiterpė Čerčilis:
— Pirmiausia man pasirodė, kad tiktai visiškas beprotis galėtų gyvybiškai svarbią įmonę įkurdinti šitaip arti karinės amunicijos gamyklos. Ir vis dėlto esu tvirtai įsitikinęs, kad jai ničnieko neatsitiktų netgi tuo atveju, jei viršuje viskas būtų nušluota nuo žemės paviršiaus.
— Ji daugiau nei pakankamai tvirta ir daugiau nei pakankamai giliai, — patvirtino Lindemanas.
Vinsleidas padėjo rodomąją lazdelę, vieną ranką susibruko į švarko kišenę — šįryt jis buvo išsipustęs tartum tikras Britanijos jūrų laivyno karininkas — o antrąja ranka išraiškingai mostelėjo virš modelio.
— Kita vertus, toks vietos pasirinkimas suteikia daugybę pranašumų. Niekam ir į galvą nešaus paklausti, kam reikalingos visos saugumo priemonės. Visokie neįprastai atrodantys atgabenami ir išgabenami objektai nepatrauks niekieno dėmesio. Su šia vietove yra puikus susisiekimas, nutiesti geri keliai, yra geležinkelis bei vandens kelias su patikima pakrovimo įranga. O be to, Berlynas iš čia kone ranka pasiekiamas.
Jis vėl nukreipė žvilgsnį į modelį.
— Antžeminių pastatų, po kuriais įrengtas „Plaktukas”, teritoriją gamyklų komplekse dirbantys žmonės vadina Citadele. Eilinis darbininkas žino tik tiek: tai įmonė, kuri priklauso SS — ten nevalia kišti nosies ir negalima smalsauti, kas ten vyksta. Pats „Plaktukas” yra patalpintas keliais šimtais pėdų žemiau, dirbtiniame urve, iškirstame vienalytėje uoloje, jį supa betono lubos, sienos ir grindys — visų jų storis siekia dešimtis pėdų.
Ten galima patekti dviem abiejuose „Plaktuko” urvo galuose įtaisytomis lifto šachtomis. Pagrindinė jų yra po didžiuliu šešiakampiu blokhauzu, į kurį veda geležinkelio bėgiai — štai čia. O antai ten, užnugaryje, esama kiek mažesnės avarinės šachtos. Abi šachtas saugoja visiškai savarankiškos signalizacijos sistemos, šarvuotos durys bei sargybos postai. Viduje yra įkurdintas nuolatinis trijų šimtų SS pėstininkų garnizonas, aprūpintas visa būtina ekipuote. Iš abiejų šachtų galima patekti į du požemio lygius. Juos jungiantys koridoriai nuolatos stebimi, į juos nuolat nukreipti šautuvų vamzdžiai, be to, juos iš vidaus galima aklinai uždaryti. Esama ir papildomų apsaugos priemonių: visi požemio priėjimai aprūpinti liepsnosvaidžiais bei nuodingas dujas paleidžiančiais prietaisais.
Baigęs kalbėti Vinsleidas žaibiškai atsigręžė į Specialiosios paskirties būrio karius ir linksmai, su iššūkiu dėbtelėjo į juos.
Stojo kapų tyla. Čerčilis leido sau paslapčia vis žvilgčioti į veidus amerikiečiams, kurie pirmąsyk visa tai išgirdo. Galų gale Feračinis sausai paklausė:
— Aš — eee… Aš tikiuosi, jūs nemanote, kad mes šešiese šturmu paimsime šią tvirtovę?
Vinsleidas nusišypsojo, tarsi jį būtų pralinksminęs kažkoks jam vienam težinomas pokštas.
— Žinai, Hari, yra ribos netgi tiems dalykams, kuriuos aš laikau esant išmintingais.
Jis vėl nusigręžė prie stalo ir nustūmė į šoną nepritvirtintą maketo dalį — viduje pasimatė požeminio įrenginio modelis ir dvi gilyn smingančios lifto šachtos. Modelyje buvo parodyti ir kiti po žeme esantys dalykai, tokie kaip uolienų klodai, ventiliacijos vamzdžiai bei drenažo kanalai. Be to, ten buvo ir dar kažkas, kas iš pažiūros priminė dar vieną vertikalią šachtą. Ji žiojėjo po žeme, tačiau pagrindinio gamyklų komplekso teritorijoje, o ne Citadelėje — pastarosios gynybinė sistema šios šachtos nesaugojo.