Vis dėlto hipererdviniame žvaigždėlapyje Žemė toli gražu nebuvo arti — Alizarino sektoriuje; net jeigu nuo jos skirtų vos dešimt ar dvylika šviesmečių, keliaujant nehipererdviniais greičiais, atstumas būtų neįsivaizduojamai milžiniškas. Vis dėlto hipererdviniai maršrutai ir atstumai retai kada sutampa su maršrutais ir atstumais normaliame erdvėlaikyje. Norėdamas nusigauti iš Čabado į Senąją Žemę, Deinas turėtų pirmiausia parsirasti atgal į Nekso Kompcentrą ir užprogramuoti maršrutą iš Nekso per Alizarino sektorių į Žemę.
Keista buvo žiūrėti į dangų ir žinoti, kad aplink plika akimi matomas žvaigždes galbūt sukasi pasauliai, į kuriuos tau niekad nelemta nukeliauti. Keliai į Gyvenamus Pasaulius driekėsi per išvirkščią, sujauktą visatą, kurioje neegizstuoja nei saulės, nei planetos, nei kokie nors gyventojai — vien tik kosminiuose laivuose įkalinti keliautojai, negalintys čia sustoti.
Muzikos tema staiga pasikeitė, permaina pažadino Deiną iš apmąstymų. Jis dirstelėjo į išorinio vaizdo ekraną. Nuo Čabado palydovo jį vis dar skyrė nemenkas atstumas, bet vieną kraują stingdančią akimirką Deinui pasirodė, kad „Užtrauktukas” galaižin kaip įmoklino į trajektoriją, kuria skriedamas neišvengiamai susidurs su kitu laivu. Kone per visą ekraną driekėsi didžiulis sidabrinis ratas. Kosmine stotis, pirmiausia dingtelėjo Deinui, bet tuoj pat jis susizgribo: ne, negali būti kosminė stotis, Čabadui ji nė nereikalinga. Iš tiesų tik labai nedaugeliui pasaulių prireikia įsitaisyti kosminę stotį, be to, dabar jau aišku, kad tasai sidabrinis milžinas — ne kas kita, o kosminis laivas — Deinas įžiūrėjo reaktyvinių variklių tūtas, kyšančias iš vieno briaunos segmento. Jis jau siektelėjo garso jungiklio — bene iš kitų pilotų pokalbių pavyks ką nors sužinoti? — bet tuoj pat atitraukė ranką susigaudęs, kas turėtų būti tasai rato formos laivas. Juk tai Čabado nuosavybė, Sardonikso Tinklas, tikriausiai, spėjo Deinas, grįžtantis namo iš eilinės kelionės po sektorių.
Pasibjaurėjęs jis virptelėjo, bet pasiskubino pažaboti drebulį. Vergovinių sutarčių sistema, kurią Sardonikso sektorius primetė savo nusikaltėliams — nei geresnė, nei blogesnė už įvairius įkalinimo metodus, taikomus kitur. Deinas žinojo, kad esama ir tokių pasaulių, kuriuose nuteistiems nusikaltėliams praplaunamos smegenys. Maža to, dorazino kurjeris negali leisti sau jokių skrupulų. Čabado vergai tam tikra prasme yra jo rinka; sistema, pagimdžiusi juos, pagimdė ir jį. Tad nori nenori teks su tuo taikstytis.
Deinas išklausė Stratos „Fantaziją” iki galo, o paskui vėl užmigo, užsistatęs žadintuvą skambėti po keturių valandų. Jo pažadintas, Deinas dirstelėjo į ekranus, tada vėl įjungė garso ryšį. Iki šiol taip ir nepasirodė nė pats menkiausias hipererdvės faras, tad Deinas net suabejojo: bene Monkė bus suklydusi? Pilotai ir toliau svaidėsi dygiomis pastabomis su Valdymo Centru. Deinas buvo jau pakankamai arti palydovo paviršiaus, kad įžiūrėtų Nusileidimo terminalo kupolus. Nebuvo ko nusitverti — liko tik dairytis ir klausytis. Vien tik nepatvarioje, nuolat besimainančioje hipererdvėje laivo valdymo nebuvo galima patikėti mašinai. Sūkuriuojančios rubininių dulkių srovės, kai kurių nuomone, buvo pernelyg nenuspėjamos, pernelyg neišmatuojamos ir nesuvokiamos jokiam kitam protui, išskyrus organinį.
Įkalintas savo aptakioje metalinėje skardinėje Deinas švilpė Nusileidimo terminalo link tarytum sviestas akmuo.
Skrydžių Laukas, kur jis nusileido, buvo kiek atokiau nuo gyvenamųjų kupolų. Prieš išlipdamas iš laivo, Deinas sidabriniu blizgesiu persibraukė lygius tamsius plaukus, į ausis įsisegė rubinų auskarus. Nė už ką neketino leistis supainiojamas su kokiu apkvaitusiu išsižiojėliu turistu. Iš Uosto jis išsikvietė katerį ir į valdymo plyšį įkišo savąjį Žvaigždžių Kapitono medalioną, ketindamas nurodyti gabenti jį tiesiai į maršrutinių luotų uostą.
Tačiau vos atsiplėšęs nuo paviršiaus, kateris nė nemanė klausyti jo nurodymų — apsisuko ir išleido jį prie patikrinimo portalo. Deinas susiraukė, bet žengė pro vartus. Jį pasitiko griežto veido pareigūnas.
— Sveiki atvykę į Čabadą, Žvaigždžių Kapitone Ikoro.
— Ačiū, — atsakė Deinas.
— Kokiu tikslu atvykstate į Čabadą? — pasiteiravo pareigūnas.
— O kam tai parūpo? — paklausė Deinas.
Vyriškis išsitraukė pažymėjimą. I.D. NARKOTIKŲ KONTROLĖ, buvo parašytajame.
— Aišku, — tarstelėjo Deinas.
Pareigūnas pakartojo klausimą. Deinas atsakė mandagiai:
— Turizmo. Mano laivas prišvartuotas, ruošiuosi leistis į planetą. Man dar niekad neteko lankytis Čabade — neabejoju, kad patys galite tuo įsitikinti, peržiūrėję savo įrašus. Atvykau pasižiūrėti Aukciono.
Pareigūnas neatrodė įtikintas.
— Gabenate krovinį?
— Ne.
— Jei gabenate kokį nors krovinį, privalote pateikti mums prekių sąrašą. Kai kuriuos produktus įsivežti į Čabadą draudžiama, pavyzdžiui, stiklą, popierių, sidabrą, platiną. Taip pat draudžiama įvežti bet kokį gyvą krovinį, nebent jei turite išankstinį leidimą…
— Negabenu aš jokio krovinio. Atvykstu kaip turistas, ir tiek.
— Norėtume patikrinti.
— Kokiu pagrindu? — pasišiaušė Deinas — kaip turėtų pasišiaušti bet kuris tikras turistas.
— Federacijos kodeksas, Skyrius D, 49307 straipsnis: „Jeigu koks nors laivas arba minėto laivo savininkas yra įtariamas ar kada nors buvo įtariamas įsako dėl nelegalių prekių gabenimo pažeidimu…”
Deinas kilstelėjo ranką.
— Gerai, gerai.
Pareigūnas atkėlė vieną sienos plokštę.
— Malonėkite įvesti kodą, kad galėtume įeiti.
Deinas į įrenginio plyšį įkišo savo asmens tapatybės diską. Įrenginys buvo sukurtas specialiai užmegzti ryšį su Skrydžių Lauku, prireikus juo buvo galima perduoti nurodymus bet kuriam prišvartuotam ten laivui ar net visiems laivams iš karto. Deinas įvedė kodą, turintį atverti „Užtrauktuko” duris Uosto inspektoriams.
Pareigūnas pabrėžtinai mandagiai linktelėjo:
— Ačiū.
Deinas pridūrė paniuręs:
— Jeigu jūsų inspektoriai ką nors sugadins mano laive, aš asmeniškai nusuksiu jums sprandą.
Pareigūnas šliurptelėjo nosimi. Paskui įkišo plyšin kitą diską ir surinko kodą, kuriuo užregistravo Uosto garantijas, kad apžiūra vyks tvarkingai ir niekas „Užtrauktuke44 nebus pajudinta iš vietos.
Tai velnias, galvojo Deinas, juk tai kvaila. Niekas negabena narkotikų kontrabandos į Čabadą šitaip. Be to, jei čabadiečiams kada nors šautų į galvą griežtai laikytis Federacijos kodekso, Skyriaus D, 49307 straipsnio, visa tos nelemtos planetos ekonomika subyrėtų į druzgus.
— Baigėte? — paklausė jis. — Gal jau galiu eiti?
Pareigūnas šaltai atsakė:
— Nusileidimo Terminalas prisiima atsakomybę už jūsų laivo saugumą tol, kol jį vėl perimsite jūs, išskyrus nenumatytų nelaimingų atsitikimų, piktavališkų kėslų, apgaulės, maišto ar Dievo valios pasireiškimo atvejus. Nuorodas, kaip susigaudyti uoste, jums suteiks bet kuris uosto tarnautojas arba rodyklės ant sienų. Koridoriai ženklinami spalviniu kodu, malonėkite sekti rodykles ir neiti toliau už nurodytų taškų. Mėlyna juosta nuves jus tiesiai į mašrutinių luotų prieplauką.
— Ačiū, — tarstelėjo Deinas. Tikriausiai šito motina pati patyliukais verčiasi dorazino kontrabanda, dingtelėjo jam.
— Nėra už ką. Linkiu smagios viešnagės Čabade.
— Ir jums to paties.
Piktai dėbtelėjęs pareigūnas pliaukštelėjo plokštelę sienoje, šitaip atrakindamas duris. Deinas jam nusišypsojo. Koridoriaus gale jis pasuko į dešinę ir nužingsniavo mėlyna juosta paženklintu taku.