U-Elenas mostelėjo cigarete.
— O, ne. Aš čia verslo reikalais.
Rani sausai atsakė:
— Aš irgi.
— Varge ir nelaime, — suaimanavo jis, — regis, būsiu jus įžeidęs. Meldžiu atleisti. — Jis triukšmingai iškvėpė. Rani įskaudo dantis — ji ne iš karto susizgribo pernelyg kietai juos sukandusi. — Vis dėlto neabejoju, Domna, jūs tikriausiai seniai įtarėte, kad visą šį spektaklį lėmė vienintelis motyvas — atkreipti jūsų dėmesį.
— Spektaklį? — pakartojo ji.
U-Elenas mostelėjo ranka į namo sienas.
— Ką gi, kaip jau pastebėjote pati, kažin ar čia — kaip tik ta vieta, kur tikėtumėtės sutikti vienos didžiausių planetos korporacijų atsakingąjį valdytoją.
— Ką gali žinoti, — atitarė Rani. — Keisti kartais būna tie žmonės. — Ji matė, kaip Loraso kaktoje po truputį ryškėja raukšlės — galų gale jis suvokė, kad jį įžeidė. — O aš niekada nesu buvusi Kerėtojuje.
— O man iki šiol neteko lankytis Čabade, — atsakė U-Elenas.
— Man atrodo, jis žavingas, nors ir kiek atšiaurus.
— Taip, — sutiko Rani, — jis tikrai gali būti atšiaurus. — Jai parūpo, kiek laiko dar prireiks šitam tipui, kol pagaliau ims kalbėti apie reikalo esmę. — Žinoma, šis — anaiptol ne tipiškas mūsų miesto rajonas.
— Taip man ir pasirodė. Bet man taip ir nepasitaikė proga kaip reikiant pasižvalgyti po Abanatą. Tiesą sakant, oficialiai manęs čia išvis nėra. — U-Elenas nusišypsojo ir išpūtė dūmų debesį.
— Kaip jums tai pavyko? — paklausė Rani.
Jeigu jau čabadiečiai garsėja tiesmukumu, pagalvojo ji, negaliu suteršti tokios reputacijos. Be to, ką gali žinoti, galbūt jis ims ir atsakys.
— O, aš neišsiversčiau be pagalbos, Domna, — atsakė U-Elenas. — Man padėjo „Farmacija”.
Rani loštelėjo, lyg kažkas būtų smogęs jai į krūtinę. Ir pasakė:
— Aš priblokšta — nejaugi gerbiamas Kerėtojo verslininkas gali būti kaip nors susijęs su „Farmacija”?
U-Elenas linktelėjo patenkintas.
— Mes — partneriai. — Jis skėstelėjo rankomis. — Kaip matote, aš jumis pasitikiu.
Rani toli gražu neatrodė, ar tai jau tikrai taip aišku. Ji paslapčiomis svarstė, ar gali būti, kad U-Elenas sako tiesą.
— Kas tie „mes”? — paklausė ji.
— Mano bendrovė.
Akys lygiame, be menkiausios raukšlelės jo veide blykstelėjo. Nuo fizinio jo tobulumo — net rankos buvo be menkiausios ydelės, glotnios kaip stiklas — Rani darėsi nejauku.
— Ar ne per gerai apie mane galvojate? — rimtai pratarė ji. — Tai, ką štai prisipažinote, būtų be galo įdomu Federacijos policijai. Kaip galite būti tikras, kad aš nesikreipsiu tiesiai įjuos?
— Skubinsitės tiesiai pas hipererdvės farus? — U-Elenas sukikeno. — Domna, ne toks jau aš beviltiškas kvailys. Jūs nė už ką įjuos nesikreiptumėte. Be to, jie patys žino. Tiksliau sakant, žino Maiklas A-Rae. Žino tai jau daugelį metų.
— Tikrai? — suabejojo Rani. — Kodėl tuomet jūs vis dar ne už grotų?
U-Elenas paspringo ir užsikosėjo. Jo veidas patamsėjo. Rani dirstelėjo į Deiną. Šis pirštais barbeno į krėslo ranktūrį. Galiausiai U-Elenas atitoko pakankamai, kad išspaustų:
— Domna, jūs nė nenutuokiate, kaip tai juokinga.
— Tai apšvieskite mane, — tarė Rani.
— Maiklas A-Rae — mano pusbrolis, — pareiškė U-Elenas. — Tai yra — buvęs Maiklas U-Anasis. Žinote, net mano fanatikas pusbrolis Maiklas nelinkęs pernelyg skubintis gaudyti ir kišti į cypę savo paties šeimos narių.
Pusbrolis? — apstulbo ji. Bandė įžvelgti U-Eleno veide kokį nors panašumą su A-Rae. Tačiau susidūręs su žmonėmis iš Kerėtojo, išvaizda niekada negali pasikliauti. Visi jie — šimtąkart lipdyti ir perlipdyti. Maiklas U-Anasis, pagalvojo ji. Štai šitai aš būtinai prisiminsiu.
— Ar jūs kada nors susitinkate? — paklausė ji.
— Su Maiklu? Na ką jūs, žinoma, ne! — sušuko U-Elenas. — Jau daugybę metų nebepalaikome išvis jokio ryšio. Tiesą pasakius, jo gana iškreiptas pareigos jausmas ir yra viena priežasčių, dėl kurių atsidūriau čia.
Pasigraibęs spintelėje, Lorasas išsitraukė šiaudinę vėduoklę ir tingiais mostais ėmė vėduotis. Jo nagai buvo blyškiai žalsvi.
Rani svarstė, ar jis pats nutuokia, kokią vertingą informaciją ką tik jai atskleidė. Ta nepakenčiama jo pompastika… Tačiau po išorine savimeile Rani užuodė jo aštrų protą, atsargumą ir ne pačius tyriausius ketinimus. Su šiuo žmogumi teks elgtis itin apdairiai.
Ji vėl prašneko, vildamasi dar ką nors išgirsti apie Maiklą A-Rae:
— Jis tvirtina esąs tikras dorybingumo įsikūnijimas. Manau, jo paties giminaičių ryšiai su „Farmacija” jam kelia pasibjaurėjimą, ar ne?
Vos tai pasakiusi ji prisiminė, kaip A-Rae pats pasipasakojo išsižadėjęs šeimos dėl tos priežasties, kad ši pelnėsi iš vergovinės sistemos. Jos nervai ėmė vibruoti.
U-Elenas atsakė:
— Apie dorybingumą verčiau spręsti iš darbų, ne iš žodžių. Vaikystėje Maiklas buvo nepakenčiamas — valdingas ir baisus savanaudis. Neprilygstamas pagyrūnas. Tikriausiai toks tipas jums pažįstamas?
Domna Sam, dingtelėjo Rani.
— Taip, — atsakė ji.
— Tai, kas vienam dorybė, — kone progiesmiu užtraukė U-Elenas, — kitam — kalėjimas.
Šį posakį Rani jau buvo girdėjusi anksčiau. Ji niekaip neįstengė perprasti, ar tik U-Elenas nebando įpiršti jai viso kalno nesąmonių. Vis dėlto neatrodė, kad jis meluotų. Moteris gurkštelėjo punšo. U-Elenas kalbėjo toliau:
— Žinote, tiesiog nuostabu, kaip keičiasi istorija priklausomai nuo autoriaus, rašiusio knygą. Štai dabar Maiklas tvirtina visą gyvenimą karštai neapkentęs vergovinės sistemos. Tuo tarpu pats kadaise mokėsi medicinos, svajojo dirbti Tinkle. Atrodė rimtai nusiteikęs, iš visų jėgų siekė tikslo… — Jis nusišypsojo ir skėstelėjo rankomis. — Bet aš atvykau į Čabadą ne tam, kad pasišnekėčiau apie savo pusbrolį.
Atrodė, jog įkaitusiame kieme šeimininkas jaučiasi pakankamai jaukiai. Rani įskaudo sprandą. Domnai labai knietėjo supurtyti tą puošeivą, tik ji nenutuokė, kaip reikėtų tai padaryti. Izobelė būtų žinojusi, dingtelėjo jai.
— Turiu jums šį tą pasiūlyti, — tarė U-Elenas. — Gal norite dar punšo?
— Ne.
— Tuomet, jei leisite, norėčiau supažindinti jus su keliais paprastais faktais apie prekybą narkotikais.
Rani taip ir sustabarėjo.
— Pilieti, — įtemptai ištarė ji, — abejoju, ar jūs sugebėsite Jago Šeimos atstovei apie prekybą narkotikais papasakoti ką nors tokio, ko ji nežinotų.
Jis sumaigė cigaretę ir pažvelgė į Rani.
— Domna, dėl Dievo meilės. Aš nė nemaniau jūsų įžeidinėti. Esama tokių faktų, apie kuriuos ničnieko nenutuokiate nei jūs, nei bet kuris kitas Čabade. Tad tiesiog pasiklausykite.
Rani tarstelėjo:
— Kalbėkite.
Iš po plyšelio po akmeniu, gulinčiu prie U-Eleno kojų, išniro smėlinis driežas — išviliotas smalsumo, o gal susigundęs dūmo kvapu.
— Jūs puikiai žinote narkotikų judėjimą ribojančius įstatymus, — vėl prašneko U-Elenas. Jis suglaudė pirštų galus, saulės spinduliai sublykčiojo kiekviename ant jo rankų spindinčiame briliante. — Mūsų išmintingoji Federacija draudžia pergabenti iš vieno sektoriaus į kitą tam tikrų rūšių narkotikus, tarp jų — ir doraziną. Prieš daugelį dešimtmečių nusikalstamas konsorciumas, žinomas „Farmacijos” pavadinimu, pradėjo gaminti doraziną ir gabenti į šį sektorių. Dorazino formulė — ypač uoliai saugoma paslaptis; tiesą sakant, ji įslaptinta taip, kad netgi Kerėtojo laboratorijose dirbantys chemikai taip ir nesugebėjo išskaidyti narkotiko ir ištirti jo sudėties.