— Na, žinoma, Dom… Rani-ka, — atsakė Niala ir nusišypsojo — gana droviai. — Kaip matote, nepamiršau.
— Niekas neišdrįstų kaltinti tavęs tokia kasdieniška nuodėme, kaip spragos atmintyje, Niala, — rimtai pasakė Rani. — Ar prisimeni: prieš pat išvykdama iš Abanato, palikau kompiuteryje tau prašymą surinkti visą įmanomą informaciją apie tokį Maiklą U-Anasį iš Kerėtojo? Ar perkėlei užklausimą į kompiuterinius tinklus?
— Savaime suprantama, Domna, — atsakė Niala.
— Pasakyk man tos bylos kodą.
— Byla R5574. Pamaniau, norėsite, kad priskirčiau ją „asmeninio naudojimosi” kategorijai…
— Kaip tik šito ir norėjau. Ir kaip tu įspėjai? — Niala išraudo. — Tu nuostabi. Labai ačiū tau, Niala. Kai kalbėsies su Imre, perduok šilčiausius linkėjimus, pasakyk, kad aš laikausi gerai, o Zedas sveiksta, tik nevalia drumsti jam ramybės.
Tai tarusi, ji nutraukė ryšį ir nekantriai surinko bylos kodą.
Prieš kibdama skaityti žaliai švytinčias eilutes, Rani priėjo prie interkomo ir paprašė virtuvės vergų atnešti jai vaisių. Netrukus įėjo vergė, nešina paauksuota lėkšte su trimis smulkiomis kriaušėmis.
— Padėk lėkštę ten, — mostelėjo Rani.
Vergė apdovanojo ją dorazino kvaitulio sukelta šypsena ir pasišalino. Rani pirštu palietė kriaušę, plūstelėjo prisiminimai. Galiausiai ji paėmė vieną vaisių, suleido į jį dantis. Kriaušė buvo sultinga, saldi. Rani nusibraukė nuo smakro nutekėjusį sulčių lašęlį ir sutelkė dėmesį į ekraną. Iš pirmo žvilgsnio jai pasirodė, kad informacijos labai jau nedaug, bet tuojau pat prisiminė, kad Maiklas U-Anasis, vos sulaukęs aštuoniolikos, pasikeitė pavardę.
Gimė jis Logo miestelyje, Kerėtojo Pietiniame žemyne; jo asmens tapatybės kodas — SC33L8Y32-9914. Mokėsi keturiose mokyklose — Rani nesivargino skaityti šių pavadinimų. Šešiolikos metų stojo į Jelou universitetinę kliniką mokytis medicinos. Užbaigęs pirmą kursą, padavė prašymą įsidarbinti Jago Šeimos Tinkle. Tačiau į darbą jo nepriėmė. Rani triaukštelėjo kąsnį kriaušės. Prašymas atmestas dėl kažkokių priežasčių, susijusių su psichologinio įvertinimo tyrimų, kokius Tinklo darbuotojai atlikdavo visiems kandidatams, rezultatais. Ar tai gali būti priežastis? — susimąstė Rani. Kažkokia nesąmonė — argi kas ryžtųsi susprogdinti žvaigždėlaivį vien dėl to, kad prieš devynerius metus jo nepriėmė į darbą? Ji atsikando dar kąsnelį kriaušės ir įvedė nurodymą pateikti anų psichologinių tyrimų išvadas. Ekrane plykstelėjo tekstas: „NEADEKVAČIOS EROTINĖS REAKCIJOS Į KITIEMS SUKELIAMUS NEGATYVIUS DIRGIKLIUS; POLINKIS SUKELTI KANČIĄ KITAM ASMENIUI BE JO PATIES SUTIKIMO; REAŽĖ TESTO REZULTATAS NESIEKIA KETURIŲ PROCENTILIŲ…”
— Po šimts velnių, kas gi tai? — balsu ištarė Rani.
Tačiau panašius analizių rezultatus kartą ji jau matė — visai atsitiktinai. Rani padėjo kriaušę atgal į lėkštę. Kadaise ji peržiūrinėjo Tinklo įgulos aukščiausiojo rango narių psichologines charakteristikas ir nelauktai netikėtai aptiko savo pačios brolio įrašus. Kai kurios formuluotės gal ir skyrėsi, bet išvados… išvados, bent šitaip jai atrodė dabar, buvo lygiai tokios pat…
Ji pakilo. Aštuoniolikmetį Maiklą U-Anasį, įgijusį pirminį gydytojo išsilavinimą, tikriausiai neapsakomai traukė Tinklas, mat ten jis įžvelgė progų tenkinti kai kuriuos seksualinius įgeidžius — progų, kokių negali pasitaikyti niekur kitur. Tiesa, visos kameros buvo nuolat stebimos, bet kam šaus į galvą tikrinti, ką veikia vergus apžiūrinėjantis gydytojas? Dauguma vergų, kuriems jis skirtų šiek tiek ypatingo dėmesio, veikiausiai būtų pernelyg apkvaišę nuo narkotikų, kad ką nors aštriau pajustų. O jau skųstis, savaime aišku, nė vienas iš jų nesiskųstų. Ir še tau — jo prašymas buvo atmestas. Rani vaikinuko kone pagailo. Kažin ar jam kas nors paaiškino, kodėl nepriėmė į darbą? Tikriausiai jis nebūtų patikėjęs, net jeigu jam ir būtų tai pasakę. Rani susibruko rankas į kišenes. Prieš devynerius metus Tinklo valdytojas buvo Juičis Heika, o Zedas Jago — ką tik paskirtas vyriausiojo gydytojo pavaduotoju..
Kažin ar tais laikais jau plačiai sklido gandai? — svarstė ji. To ji negalėjo žinoti. Bet puikiai įsivaizdavo, kaip turėjo įdūkti Maiklas U-Anasis, kai išgirdo — o tuo, kad išgirdo, neverta net abejoti — kalbas, pakankamai aiškiai bylojančias, jog Zedas Jago yra sadistas, ir netgi tam tikros, gana retai pasitaikančios, rūšies.
O paskui tasai pats Zedas Jago paaukštinamas pareigomis — tampa vyriausiuoju gydytoju ir viso Tinklo valdytoju…
Tai turėjo atrodyti — o ir buvo — siaubingai neteisinga. Tai, bent pati sau, Rani turėjo pripažinti. Jeigu Zedas nebūtų Jago… Ne, vis dėlto kvaila svarstyti, kas būtų, jeigu būtų. Rani nenutuokė, ar U-Anasis — veikiau reikėtų sakyti A-Rae — pats suvokia, kas esąs. Visos jo kategoriškos moralinės nuostatos — savaime suprantama, tik priedanga. Bet, daugelį metų stebėjusi brolį, Rani puikiai žinojo, kaip sunku jaustis visateisiu visuomenės nariu, kai ta pati visuomenė tavo giliausias erotines paskatas laiko griežtai smerktinomis. Nieko nuostabaus, kad A-Rae šitaip neapkentė Tinklo. O jo paties šeima dalyvavo nelegalioje prekyboje, tiekiančioje Tinklui draudžiamus preparatus — vadinasi, jų jis irgi turėjo neapkęsti. Rani gurktelėjo. Kriaušės skonis galugerklyje pasirodė kartus. Dabar jau Maiklo A-Rae neapykantos Zedui priežastys atrodė visiškai logiškos. Jis pats juk karštai troško būti Zedas, turėti tai, ką turėjo Zedas Jago. O kadangi tai nepavyko, beliko Zedo neapkęsti. Be jokios abejonės, niekinti Zedą Jago — kur kas lengviau negu niekinti patį save.
Ir vis dėlto… Rani piktai pakratė galvą. Kad ir kokios būtų priežastys, pateisinti jo nieku gyvu negalima. Ji pagalvojo apie Amri, mirštančią liepsnojančiame name, apie Džo Lėjakanavą, apie beprasmiškai sunaikintą Tinklą. Netgi ji, Dariena Riis, nenusipelnė vinkliomis manipuliacijomis būti šitaip įtraukta į nusikalstamą veiklą. Kažin ko griebsis A-Rae, kai supras nebegalįs ištrūkti iš miesto? Nusižudys? Rani taip nemanė. Puls į šeimos glėbį — šeimos, kurią pats ir atstūmė? Rani neabejojo, kad jie nebenorės jo nė akyse matyti. Kaip Federacijos pareigūnas, jis tikriausiai pareikalaus, kad jį išsiųstų teisti į Neksą. Rani susiraukė. Tai nebūtų teisinga. Visus nusikaltimus jis įvykdė čia, Čabade. Kodėl Federacijos pareigūnas turėtų būti atleistas nuo bausmės, kuri grėstų bet kuriam kitam piliečiui? Prišokusi prie kompiuterio, ji pašalino U-Anasio bylą iš ekrano. Paskui pasiėmė iš stalčiaus lovos galvūgalyje lapą popieriaus bei pieštuką, sėdo prie rašomojo stalo, kurį specialiai jai parūpino Ferisas Diuras, ir ėmėsi dėlioti laiško Federacijai juodraštį: aprašė visą žalą Čabadui bei Jago Šeimai, kurią nulėmė Maiklo A-Rae veiksmai. Juodraščio kopijas ji ketino pasiųsti Ferisui, Imrei, Teo Levosui ir Kristinai.
Rani nutarė reikalausianti kompensacijos: be kitų dalykų — dar ir užtikrinti, kad Maiklas A-Rae būtų teisiamas ir nuosprendis jam skelbiamas tame pasaulyje, kurio gyventojais jis manipuliavo, jiems melavo, juos žudė.
Dvidešimt antras skyrius
Deinas Ikoro buvo girtas kaip pėdas.
Jis jau nebeprisiminė, kada paskutinį kartą buvo šitaip prisigėręs, bet atminė — miglotai, — kur tai buvo: „Liateroje”, o gal „Rine”, šiaip ar taip, kažkokiame hiperių bare Nekse. Tačiau dabar jis buvo Čabade, „Žaliojoje Šokėjoje”, ir iš visos širdies troško atsidurti Nekse. „Žaliojoje Šokėjoje” nebebuvo uodui snapo kur įkišti, prakaituoti kūnai grumdėsi alkūnėmis, o Roza ir Ember sukosi tokiu greičiu, kad Deinas net nebeįžiūrėjo gėrimus pilstančiųjų rankų judesių; kita vertus, šitokios būklės jis jau nieko nebeįžiūrėjo aiškiai. Niekaip negalėjo suprasti, kodėl skauda galvą. A, tikriausiai skystimėlis kaltas, nutarė ir pats sukikeno iš tokio grakštaus pokšto.