Ne, įtikinėjo ji save, tai tikrai, tikrai tikrai, tik sutapimas, negali šituo remtis, tai nieko nereiškia — tačiau dar tebegromuliuodama tą pačią mintį jau šoko iš lovos ir tamsiu koridoriumi protekine nulėkė į svetainę — prie kompiuterio. Vos jį pasiekusi, ėmė save įkalbinėti: Rani, nedaryk šito, jie tik pasijuoks iš tavęs, pamanys, kad kuoktelėjai, — tačiau rankos, veikiančios be jos pačios valios, jau maigė klavišus, rinkdamos Abanato policijos numerį. Dirstelėjusi į sieninį laikrodį, Rani įsitikino, kad dar net ne vidurnaktis, ne taip vėlu, o jeigu ji klysta, tai visai nesvarbu, diena ar naktis, vis vien bus suklydusi — bet jeigu neklysta…
— Kalba Domna Rani Jago, — prisistatė ji ekrane pasirodžiusiam veidui. — Ar galėtumėte sujungti mane su kapitone Katriona Graem iš hipererdvės policijos?
— Luktelėkite valandėlę, Domna, — atsakė budintis pareigūnas. Ekranas aptemo, o kai vėl nušvito, jame buvo matyti jau kitas veidas.
— Domna, aš — kapitonė Graem. Kuo galėčiau padėti?
Rani sudvejojo. Ji kažkaip nesitikėjo, kad kompiuterio ekrane tos niekuo neypatingos išvaizdos moters kreiva nosimi veidas atrodys toks pat paprastų paprasčiausias, kaip ir VIN leidinių nuotraukose.
— Kapitone Graem, tikiuosi, nesutrukdžiau jums?
Kėtė Graem nusišypsojo. Jos šypsena buvo netikėtai patraukli.
— Visai nesutrukdėte, Domna. Tad kuo galėčiau padėti?
Rani atsisėdo į kėdę prie kompiuterio. Jai už nugaros kažkas sušnarėjo tamsoje, staiga plykstelėjo šviesa, o Rani pečius apgobė chalatas. Ji kilstelėjo galvą ir pažvelgė į brolį.
— Kapitone Graem, — tarė ji, — man labai neramu dėl draugo. Manau, kad jis pakliuvo į bėdą, galbūt jam netgi gresia pavojus, ir dar manau, kad su tuo kažkaip susijęs Maiklas A-Rae.
Ketės Graem veidas nėmaž nepasikeitė, bet ekrano fone sušmėžavo šešėlis ir staiga jai už nugaros užsižiebė švieslentė. Rani išgirdo, kaip greta jos stovintis Zedas spazmingai įkvėpė pro sukąstus dantis.
— Tęskite, Domna, — paragino ją Graem.
Rani atsikvėpė.
— Ar žinote, kas toks yra Deinas Ikoro, kapitone?
— Be abejo, — atsakė Graem. — Labai paslaugus, linkęs bendradarbiauti jaunuolis. Jis praleido čia dvi dienas ir papasakojo viską, ką įstengė prisiminti, apie Maiklą A-Rae ir jo pakalikus.
— Žvaigždžių Kapitonė Tori Lamonika… — Graem linktelėjo, — …šįvakar, prieš kelias valandas, apsilankė pas mane ir pranešė, kad Deinas Ikoro pradingo prieš keturias dienas drauge su kažkokiu niekam nepažįstamu žmogumi, kurio vėliau irgi niekas nebematė.
Graem veide liko itin mandagi išraiška, bet, kai prakalbo, balse buvo justi atsargumas:
— Deinas Ikoro yra hiperis, Domna Rani, o hiperiai neretai užmezga keistas draugystes ir leidžiasi į netikėčiausius nuotykius. Kiek prisimenu, išeidamas iš čia jis net neslėpė ketinąs kaip reikiant prisigerti.
— Jis ir prisigėrė, Lamonika tai patvirtino. Bet ji sakė ir dar kai ką… — Rani apsilaižė lūpas. — Kapitone Graem, galbūt tai ir nėra itin reikšminga smulkmena, bet prašau jūsų atsižvelgti į ją rimtai. Deinas Ikoro išėjo su vyriškiu, kurio, atrodo, niekas nepažįsta ir kuris vienoje ausyje segėjo auskarą su juodu perlu — su, pasak jos, „nuotolinio ryšio prietaisu”.
— Taip, žinau, tai miniatiūrinis siųstuvas-imtuvas. Šitokia įranga gana paplitusi, Domna, ją nusipirkti galima bet kur.
— Abanato Aukciono dieną Maiklas A-Rae irgi segėjo vieną auskarą su juodu perlu, — pasakė Rani.
Ketės Graem kaktą tarp antakių perkirto siaura raukšlelė.
— Domna, tai jau labai netikėtas minties šuolis. Nejaugi manote, kad Deiną Ikoro pagrobė Maiklas A-Rae? O kam jam to reikėtų? Paėmė įkaitu, kad pats galėtų pasprukti? Jeigu jo tikslai būtų tokie, mes jau, savaime suprantama, būtume sulaukę iš jo žinios.
Rani atsakė:
— Nėmaž nenutuokiu, kokie galėtų būti jo tikslai. Užtat žinau, kad Deinas Ikoro dingo be pėdsako, jo nėra nei ligoninėje, nei kalėjime, jis nė karto per keturias dienas nepasinaudojo nei kreditiniu, nei asmenybės tapatybės disku, ir dar…
— Per tris dienas, — pusbalsiu pataisė ją Zedas.
— …per tris dienas, — pasitaisė Rani, — ir dar aš turiu tvirtą pagrindą netikėti, kad jis kur nors slapstosi su meiluže. — Bent jau su meilužiu — tikrai ne, pagalvojo, bet nebepridūrė ji.
— Atleiskite, Domna, — tarė Katriona Graem. — Pripažįstu, jūsų spėjimai gana įdomūs, bet tai dar anaiptol ne svarūs įrodymai. Žvaigždžių Kapitonė Lamonika nepasiūlė jokių versijų, kas galėjo ištikti Ikoro, rėmėsi vien tik nuojauta — ne sykį tai kartojo. Atrodo, kad Deinas Ikoro pastaruoju metu — gana populiarus jaunuolis, ne tik paslaugus.
Akimirkai Rani suabejojo, ar jiedvi vis dar šnekasi ta pačia kalba.
— Atleiskite? — ištarė ji.
— Manau, jūs kuo puikiausiai suprantate, ką turiu omeny, Domna, — pareiškė Kėtė Graem.
Ne, pagalvojo Rani, jeigu tu tikrai turi omeny tai, ką galima nujausti slypint už šitų žodžių… Karščio banga siūbtelėjo jai iš širdies į galvą, o iš galvos — vėl žemyn, nusirito iki pat kulnų. Rani pasirodė, kad odą siekiantys nervų galiukai ėmė traškėti, o iš pirštų dar kiek, ir pažirs kibirkštys.
— Kapitone Graem, — paklausė Rani kuo ramiausiai, svariai tardama kiekvieną žodį, — ar jūs turite Maiklo A-Rae pakalikų, vyrų, nuotraukų?
— Taip, — patvirtino akivaizdžiai sugluminta Graem. — Turime.
— Tuomet siūlau jums štai ką. Paskambinkite Tori Lamonikai numeriu NW724-07, parodykite jai nuotraukas — paklauskite, galbūt ką nors iš jų pilotė atpažins. Ir dar siūlyčiau jums aptarti su Abanato policija geriausią būdą surasti du vyrus — vienas jų stambus, vilkįs apsiaustą, kitas lieknas ir labai girtas, — išėjusius prieš penkias naktis tokiu ir tokiu metu, tikslaus laiko nežinau, iš „Žaliosios Šokėjos”. Jeigu dėl bendradarbiavimo jums iškiltų kokių nors keblumų, tikiuosi, nedvejodama paminėsite mano vardą.
Kėtė Graem atrodė taip, tarsi būtų ką tik prarijusi kažką, kas nudilgino jai stemplę.
— Domna, jūs visiškai neįvertinate… — Ji užsikirto. — Ar galėčiau pagarbiai išsakyti prielaidą, kad jūs galbūt ne visiškai suprantate policijos darbo metodus?
— Man nusispjaut, ką jūs norite pagarbiai ar nepagarbiai pareikšti, — atšovė Rani. — Lygiai taip pat, kapitone Graem, man visiškai nerūpi, kam atiteks garbė už Maiklo A-Rae sulaikymą: jums ar Abanato policijai. Visa tai, ką pasakiau jums, aš galiu be jokio vargo pakartoti Abanato policijos viršininkui — patikėkite, sulaukčiau kur kas palankesnio atsakymo. Jūs susidūrėte anaiptol ne su priešiška jums jėga, kapitone Graem, jūs susidūrėte su protinga planetos bendruomene, kuria anaiptol nereikia manipuliuoti, kaip ir jos slopinti. Atleiskite, norėčiau patikslinti, ką pasakiau. Jėga, su kuria susidūrėte, nebuvo jums priešiška.
Tai tarusi, ji nutraukė ryšį. Vidinė ugnis nuslopo. Rani tvirčiau susisiautę chalato skvernais, mėgaudamasi šilko švelnumu.
Greta jos stovintis Zedas paklausė:
— Kas tave taip įpykdė, Rani-ka? Bene jos užuomina, kad judu su Deinu Ikoro buvote meilužiai?
— Ne! — riktelėjo Rani atsigręždama su visu krėslu. — Ne. Tačiau ji manė, kad būtent dėl šios priežasties mano nuomonės neverta laikyti labai patikima, ir nutarė, kad jai valia elgtis grubiai, tuo pačiu nėmaž nepakenkiant sau. Aš tikrai nepradėsiu siautėti, jei kas nors įtikins mane, jog klystu, bet negaliu pakęsti, kai kas nors tikina mane, esą aš klystu, įrodymu laikydamas savo asmeninę nuomonę.