Выбрать главу

Dabar, žiūrėdama į save veidrodyje, nustebau radusi veide šiokių tokių panašumų su Vivjena. Aš paveldėjau jos skruostikaulius, o numetus dvidešimt svarų jie išryškėtų. Mano akys buvo didesnės, apvalesnės ir mėlynos, bet turėjau jos ilgas, tankias blakstienas. Mano nosis labiau atsikišusi, tačiau tikrai panašesnė į jos nei į tėvo.

Anksčiau niekada to nepastebėjau. Prisiminiau, kaip žiūrėdamas į mane su meile Maiklas sakydavo: „Tu esi gražuolė", ir atrodė, kad jis tikrai taip mano. Ar tai turėjo omenyje? Ar mano veide matė motinos grožį?

O gal jis laikė gražia mane pačią?

Ne.

Džeine! Darbuokis toliau! Ištiesinusi pečius, staigiai atlapojau drabužinės duris, tarsi joje slypėtų nekantraujanti minia, kuri tikisi, kad mane praris liūtai.

O, Dieve, blogiau, negu tikėjausi. Mano išsigandusios akys apžvelgė rusvų, juodų ir žemės atspalvių jūrą. Jokio seksualaus drabužio, nei panašaus... net spalvoto drabužio.

Minutėlę. Palauk! O kas čia?

Rausdamasi tarp nesezoninių paltų, aptikau nustumtas į gilumą porą Chanel retro suknelių kokteilių vakarėliui. Vivjena (kas gi kitas) jas man davė, kai buvau paauglė. Vieną ištraukiau ir apžiūrėjau. Atrodė tarsi iš šeštojo dešimtmečio aukštuomenės žurnalo: ryškiai rožinė, ankštai prigludusia viršutine dalimi ir laisvu, į apačią platėjančiu koketišku sijonu iki kelių. 

- Vieną vakarą, brangioji, visi tavo drabužiai, kuriuos turėsi, taip nusibos, kad norėsi apsivilkti vieną iš šitų, - kadaise sakė ji. - Paminėsi mano žodį.

Žinoma, tada ji buvo teisi. Aišku, išrinko puikų apdarą. Ji tiesiog išgelbėjo mano subinę (tą, kuri nebuvo mačiusi StairMas- ter treniruoklio dievai žino kiek laiko). 

Apsivilkau suknelę, gėrėdamasi šilkine medžiaga. Tačiau užtrauktukas nesuėjo.

Turėdama aiškią užduotį, iškračiau ant lovos stalčių su apatiniais drabužiais. Po normaliomis liemenėlėmis ir uždaromis kelnaitėmis gulėjo ištisinis korsetas iš Kevlar serijos, jis, jei pavyks, pataisys reikalą. 

Įsispraudžiau į korsetą.

Apsivilkau suknelę.

Užtrauktukas nejuda.

Iš virtuvės stalčiaus su visokiu šlamštu paėmiau reples. Užtrauktukas joms pasidavė, o svarbiausia, dėl ankštumo mano papams nebuvo kur dėtis ir jie ėmė kilti aukštyn ir aukštyn. Kol šįvakar nereikės pasilenkti ar giliai įkvėpti, viskas klosis puikiai.

Vienintelis dar rizikingesnis dalykas negu rožinė suknelė buvo mano sprendimas nevilkėti ant jos švarko. Jei rankos atrodo storokos, tegu. Tarp aukštuomenės liūtų, esant geriausiam apšvietimui, galbūt aš atrodysiu patraukli.

Neprisiverčiau net pažiūrėti, kaip atrodau visu ūgiu koridoriaus veidrodyje. O jei atrodau kaip storas vaikas Helovino kostiumu? Persirengti nebebuvo laiko, tiek to.

Nusileidau liftu į vestibiulį ir nusiteikiau gerai pradžiai. Durininkas pasakė:

Šįvakar gražiai atrodote, panele Margo. Gal pakviesti taksi?

Ačiū, nereikia. Manau, eisiu pėsčia.

Įvairumo dėlei noriu, kad žmonės mane matytų.

Dvidešimt trečias 

75-ąja Vest gatve ėjau pėsčia, paskui pro gyvenamuosius rajonus, ir pirmą kartą gyvenime pasijutau Penktajame aveniu ne svetima. Lipdama Metropoliteno muziejaus laiptais tikrai jaučiausi kitaip. Mano kulniukai greitai kaukšėjo akmeninėmis pakopomis. Jaučiausi įdomi, žavi, moteriška. Visai ne Džeinė.

Hju pastebėjau stovintį viršuje, atsirėmusį į koloną, tarsi pozuotų Ralph Lauren reklamai. Švarkas permestas per petį, visiškai atsipalaidavęs, apsimetęs, kad nepastebi daugybės jam skirtų susižavėjimo žvilgsnių. Vos mane pamatęs, atsitiesė ir išplėtė akis. 

Dievulėli, - pasakė jis, - ką tu padarei Džeinei?

Nusijuokiau patenkinta, kad pastebėjo, o jis pabučiavo man

į skruostą. Paskui nestipriai į lūpas. Paskui žengė žingsnį atgal ir vėl mane apžiūrėjo.

Ką tu sau padarei? 

Nusprendžiau, kad užteks tau visada būti gražiajam, - pasakiau koketiškai, stengdamasi ne tik kitaip atrodyti, bet ir kitaip elgtis. 

- Turi omenyje vieninteliam gražiam, - nesutiko Hju, truputį pritemdydamas mano laimę. Norėdamas sušvelninti savo žodžius, jis nusijuokė, tačiau tiesiog negalėjo to nepabrėžti, ar ne? Nieko keista, kad jis puikiai sutaria su Vivjena. 

Vis dėlto jis paėmė mane už rankos ir nuvedė prie įspūdingojo muziejaus durų. Mes buvome graži pora, ir aš iš tikrųjų tikau prie visų tų elegantiškų vyrų ir puošnių moterų, žygiuojančių į priėmimą.

Buvau laiminga, gerai atrodžiau, bet galvoje kirbėjo vienas nerimą keliantis klausimas: ar tikrai noriu visą likusį gyvenimą tam skirti tiek pastangų?

Dvidešimt ketvirtas 

Ta Džekė Kenedi tikrai mokėjo rinktis drabužius.

Vienas apdaras buvo nuostabesnis už kitą. Ir su kiekvienu obuolių martinio gurkšniu jos suknelės kerėjo labiau. Dangaus mėlynumo Givenchy. Turtingos aukso spalvos Cassini. Smėlio spalvos Chanel kostiumėlis, kuris niekada neišeis iš mados. 

Geriausia, kas tą vakarą man atsitiko - nekalbant apie Hju nuostabą, kad taip gerai atrodau, - buvo akmeninio veido Vogue redaktorės Anos Vintur pasveikinimas, ji pasakė: „Gerai atrodai, Džeine." Iš tiesų didelis pagyrimas. 

Nuo šio ryto teniso mano kelis tiesiog žudo. Atsisėskim, - pareiškė galiausiai Hju.

Taigi mes atsisėdome muziejaus Didžiojoje salėje prie mažutėlio kokteilių staliuko. Aš norėjau stovėti, nors kartą gyvenime būti matoma, bet, geriau pagalvojus, su mano Jimmy Choos batais reikėjo padaryti pertraukėlę. 

Rūkysiu cigaretę tol, kol kas nors priėjęs užpils ant manęs vandens, - pasakė Hju.

Jam nespėjus prisidegti cigaretės, pakėliau akis ir išvydau prie mūsų einančią Feliciją Vainstain, landžią pataikūnę, Hju agentę. Ji ėjo už parankės su Roniu Morganu, plėšriuoju Hju vadybininku. Išplėčiau akis. 

Žiūrėk, Džeine, - džiaugsmingai nustebo Hju, - Felicija ir Ronis! Koks sutapimas. Ei, ateikite pas mus! Tu nieko prieš, brangioji?

Netekau amo, bet Hju jau skubėjo savo šutvei padaryti vietos.

Jausdama baisų pažeminimą, supratau, kad man paspendė spąstus. 

Tai tik dėl Hju agentės ir vadybininko vos nesusilaužiau riešo sprausdamasi į korsetą. Gražiausia. Turėjau suprasti, kad čia kažkas įtartina - pirmą kartą Hju atėjo laiku.

Ką jie čia veikia? - sušnibždėjau jausdama paširdžiuose aštrų skausmą. Staiga mano obuolių martinis virto švino rutuliukais. 

Felicija minėjo, kad jie gali užsukti, - pasakė Hju.

Prisimerkiau. Felicija persistengė - per daug plaukų, per

daug kosmetikos, kramtomos gumos žiaumojimo.