Mano sekretorė Merė Luiza padavė puodelį su filmo History Boys emblema. Man patiko ir tas spektaklis, ir filmas, todėl dėjau vilčių ir į „Ačiū Dievui" sėkmę, kodėl ne?
Mm-m. Ačiū. Skanumėlis, - pasakiau nurijusi didelį gurkšnį kavos.
Džiaugiuosi. Manau, kai mane iš čia išmes, galėsiu dirbti Starbucks.
Gal atsiras vietos ir man, - sumurmėjau. - Būsime barmenės.
Pradėjau tikrinti pranešimus. Nenustebau, kad dauguma jų
buvo nuo Hju, nuo jo suktosios agentės, nuo jo šlykštaus vadybininko. Iš jų trijulės, viską sudėjus, sulaukiau vienuolikos skambučių. Tegu pabučiuoja į džinsuotą mano užpakalį.
Aš tavęs nevarginsiu su pranešimais nuo... - viduryje Me- rės Luizos sakinio durys staiga atsidarė. Ten stovėjo Vivjena, labai įtūžusi.
...tavo motinos. Dabar galiu pristatyti ją pačią.
Vivjena stovėjo, įrėmusi rankas į savo antro dydžio apimties klubus.
Man prireikė labai susivaldyti nepasakius: „Ar jūs pasirengusi nuodugniai ataskaitai, panele Desmond?"
Pirmiausia Vivjena apdovanojo mane rytiniu bučiniu.
Beveik vidurdienis, Džeine. Kur, po velnių, tu buvai? Ir, Dieve gailestingas, kaip tu apsirengusi? Ar eisi į rodeo?
Tebevarčiau pranešimus. Nuo Maiklo nebuvo jokio.
Aš tavęs klausiu, - pasakė Vivjena garsiai, pasilenkdama prie stalo, kad geriau įžiūrėtų mano veidą. - Turiu pridurti, labai mandagiai klausiu.
Ar duosi dar vieną Splenda8 ? - paklausiau Merės Luizos.
Ji linktelėjo ir atidarė stalčių.
Minutėlę motina užsičiaupė, bet, žinoma, buvo per gražu, kad būtų teisybė. Man maišant kavą su Splenda, ji pajuto naują jėgų antplūdį.
Taigi noriu išgirsti, kur tu buvai vakar ir vakar vakare, - spaudė ji. - Aš tiek kartų tau skambinau, kad sulaužiau perskambinimo mygtuką. Ar tau trūksta paprasčiausio mandagumo atsakyti į motinos skambutį? Ar sugedo tavo aparatas? O gal tai dvidešimt metų pavėluotas paauglės maištavimas?
Man ir toliau tylint, Vivjena pakeitė taktiką.
Girdėjau, kas atsitiko vargšui Hju, Felicijai ir Roniui, - pasakė ji tokiu tonu, lyg praneštų! „Skambino iš Hirosimos. Sakė, kad juos subombardavai." - Nesuprantu, kas, po perkūnais, tau darosi. Ar žinai, kaip jie pyksta? Ir turi tam teisę. Nes tu užsispyrusi ir neteisi. Aš išmanau šou verslą, kaip tu niekada
neišmanysi, o Hju Mekgratas tam filmo vaidmeniui puikiausiai tinka. Be Hju nebus filmo.
Ką gi, mama, ačiū, - pasakiau. Išgėriau antrą gurkšnį kavos ir pabėriau pranešimus kaip konfeti į šiukšliadėžę.
Tavo laimei, esu aš, kad apsaugočiau nuo klaidų, - tęsė motina. - Susitiksime su vargšu Hju ir jo žmonėmis per pietus. Užsakyk Gotham Bar and Grill. Susitiksime su jais pirmą valandą. Jei tave, apsirengusią kaip piemenė, įleis.
Išgėriau visą likusią kavą.
Ar tu, mama, baigei?
Jos akys degė pykčiu.
Pirmiausia, aš esu suaugusi moteris. Vakar aš buvau ne namie. Su draugu. Kur mes buvome, yra visiškai ne tavo reikalas. Ne, mano aparatas nesugedęs. Bet aš buvau užsiėmusi. Tai nėra paauglės maištavimas, nes, kaip minėjau, esu suaugusi moteris. Tai - aš, kuri elgiasi kaip suaugusi moteris. Siūlau ir tau prie manęs prisidėti. Dabar dėl Hju, ne Granto, ne Džekmano, ir dėl vaidmens kine. Tos diskusijos baigtos. Apie tai daugiau nekalbėsime. „Ačiū Dievui" yra mano nuosavybė. Aš gavau finansavimą. Aš gavau reikiamą studiją. Ir noriu ko nors geresnio negu Hju Mekgratas. Girdi, mama? Aš niekada nebenoriu apie tai kalbėti. Taigi pietų su Hju ir jo pakalikais nebus. Į tavo kritiką dėl mano aprangos neatsakysiu, nes aš sprendžiu, kaip man rengtis, ir kitų nuomonė iš tikrųjų manęs nedomina. Išskyrus Maiklo. O žinai ką, mama? Manau, kad atrodau puikiai.
Vivjena į mane spoksojo, tarytum būčiau iškėlusi anteną. Trumpai kažką suburbėjusi, sumiksėjusi apsisuko ir išlėkė, trenkdama pirma mano kabineto durimis, paskui savo.
Ar tai viskas? - paklausė Merė Luiza.
Manau, tai apima beveik viską.
Keturiasdešimt pirmas
Kas jam darosi? Tiksliau, jam su Džeine?
Velniai žino kas.
Maiklas palindo po dušu, atsuko karštą vandenį. Šiandien pasimatys su Džeine. Jis nervinosi, džiaugėsi, jautėsi laimingas ir kartu būgštavo. Tokio jausmo iki šiol nebuvo patyręs ir iš tikrųjų buvo lyg nesveikas. Ilgai stovėjo po dušu, paskui, susisupęs į rankšluostį, nubraukė nuo veidrodžio virš kriauklės garus ir ėmė skustis.
Žiūrėdamas į tarsi nepažįstamą veidą veidrodyje, išsimuilino skutimosi kremu ir ėmė braukyti lygius takelius tuo ypač tobulu penkiaašmeniu skustuvu.
O tada atsitiko štai kas.
Tai, ko niekada jam nebuvo nutikę anksčiau. Neįtikėtinas dalykas.
Skusdamasis jis įsipjovė.
Pirmą kartą gyvenime.
Raudonas taškelis prie smakro išsipūtė, paskui, susimaišęs su skutimosi kremu, virto rausvu lopinėliu.
Jis šį reiškinį stebėjo kaip stebuklą, kaip iš uolos staiga ištryškusį vandenį arba padaugintą duoną su žuvimi. Baigęs skustis, nusiplovė veidą, o kraujuojantį taškelį užlipino skiautele tualetinio popieriaus.
Nuostabu. Tvarstis iš tualetinio popieriaus! Dar viena naujiena.
Jis greitai apsirengė ką radęs švaraus ir išėjo į laiptinę. Rakindamas duris spėjo pastebėti iš Oveno buto smunkančią Olym- pia Petę.
Sveikas, Maiklai, - tarė ji senamadiškai nuraudusi. - Įsipjovei skusdamasis, ką?
Sveika, Pete. Taip, įsipjoviau. Keista, ar ne?
Hm, tai jau tikrai. Na, turiu bėgti. Mama pasiliko su Hole. Mano mergyte. Man reikia ją nuvesti į mokyklą. Paskui į darbą blynų kepykloje.
Būk atsargi, kai išeisi, - pasakė Maiklas.
Jis norėjo parodyti į Oveno butą ir pasakyti „būk atsargi, kai įeisi" bet nepasakė.
Petė nusišypsojo.
Hill Street Blues. Man tas šou patiko. Taip visada sakydavo policininkas, tiesa? Iki, Maiklai.
Jis nusekė laiptais žemyn paskui Petę, bet, kai išėjo į gatvę, jos nebebuvo. Tikėjosi, kad jai viskas bus gerai. Jautėsi už ją šiek tiek atsakingas. Gal ir be reikalo.
Galiausiai sutelkė dėmesį į savo dieną.
Neturėjo supratimo, kur šį rytą eis, bet žinojo, kad tai bus susiję su Džeine.
Skusdamasis įsipjoviau! - garsiai nusistebėjo jis, o praeiviai keistai į jį pasižiūrėjo. - Vadinasi, taip turėjo būti.
Keturiasdešimt antras
Normaliai (jei taip galima pasakyti) rytais jis gerdavo kavą ir valgydavo pyragaičius su „draugais" Bet šį rytą jam reikėjo vėl pamatyti Džeinę, su ja pakalbėti. Dar bent vieną kartą. Taigi jis lėtai ėjo pėsčias ir išdrįso įeiti į pastatą, kur ji dirbo, o tai iš pradžių atrodė gera mintis, bet dabar jautėsi padaręs didelę klaidą, vieną iš daugelio. Ką jis čia veikia? Ką tikisi pasiekti?