6. Rusijoje ir Lietuvoje konsolidacijos durninimo ir sugyvulinimo pagrindu politika vykdoma nuo persitvarkymo pradžios (1985 – 1986 m.) iki dabarties. Ir vyksta ji ne taip sėkmingai, negu norėtųsi „konsolidatoriams“-manipuliatoriams.
Kaip atskiras atvejis, tai pasireiškia tuo, jog liberalams Rusijoje teko įstatymu priimti ir patvirtinti Federalinį ekstremistinės literatūros sąrašą, kaip priemonę, leidžiančią bent kažkuriam laikui raminti save iliuzijomis, kad jiems pavyks juridinės sistemos priemonėmis užblokuoti visuomenėje plintančias jiems nepriimtinas idėjas, ir išvengti viešo pasmerkimo tiek paties liberalizmo idėjų, tiek ir liberalizmo ideologijos bei jo pagrindu realizuojamos politinės-ekonominės praktikos.
Viešai diskusijai apie socialines-filosofines, istorines-politines, ekonomines ir religines problemas liberalai yra neįgalūs, kaip dėl savo pačių silpnaprotiškumo (būtų protingi – nebūtų liberalais), taip ir dėl liberalizmo ideologijos melagingumo, kuris neišvengiamai apnuoginamas tokio tipo diskusijose.
7. Federalinio ekstremistinės literatūros sąrašo sudarymas – vienas iš pirmųjų liberalų žingsnių bandant pagimdyti fašistinę diktatūrą su liberalizmo lozungais:
• visos Istorijoje žinomos fašistinės diktatūros savo darbų sąrašuose turėjo „Uždraustų knygų indeksus“ ir bausmes (net iki mirties bausmės) už savavališką uždraustos literatūros platinimą ar jos skaitymą;
• visos istorijoje žinomos laisvę mylinčios jėgos leido publikuoti net pačias pikčiausias idėjas, kadangi buvo įgalios demaskuoti jų blogį viešose diskusijose ir tuo pačiu užsitikrinti sau paramą iš politiškai aktyvios visuomenės dalies.
8. Atitinkamai, kova su fašizmo grėsme Rusijoje mūsų dienomis – tai, visų pirma, Federalinio ekstremistinės literatūros sąrašo likvidavimas ir liberalizmo esmės bei politikos, vykdomos jo idėjų pagrindu, pasekmių demaskavimas.
Konsolidacija liberalizmo idėjų pagrindu neįmanoma todėl, kad liberalizmas – laisvės priešas.
3. Konsolidacija tradicinių tikėjimų konfesijų pagrindu
9. Siekis įgyvendinti tokią konsolidaciją, kaip alternatyvą liberaliai konsolidacijai durninimo ir sugyvulinimo principais, atseit išreiškiančios Rusų pasaulio savitumą, skirtingą nuo Vakarų civilizacijos savitumo, išplaukia iš tos aplinkybės, kad istorinėje Rusijos imperijos praeityje, bent jau iki imperatoriaus Aleksandro II-ojo (žuvusio teroristinio akto metu), valdymo pradžios, daugiatautės Rusijos visuomenės konsolidacija tradicinių jos tautoms konfesijų pagrindu, buvo realybė.
Šiame konsolidacijos variante, RSB (Rusijos stačiatikių bažnyčios) mokymas – valstybinės ideologijos pagrindas globėjiškuose RSB santykiuose su kitomis konfesijomis, su sąlyga, kad jų dvasininkija tarp savo ganomųjų skleidžia lojalumo Rusijos imperijai idėją.
Ir 1812 metais ir 1853 – 1855 metais, tokio tipo konsolidacija išsireiškė daugiatautės pagal sudėtį Rusų armijos ir laivyno kovinėje sutelktyje, nepriklausomai nuo sąstato konfesinių skirtumų: ir stačiatikiai, ir musulmonai, ir judėjai ir „pagonys“ - visi sąžiningai tarnavo valdovui-imperatoriui, savo asmeniu atstovaujančiam visą Rusiją. Ir jo asmuo visoje visuomenėje, su retomis išimtimis, buvo priimama kaip šventa figūra, ir Rusijos imperijos egzistavimo prasmingumas daugumai nekėlė jokių abejonių.
Nuo to laiko konfesijų spektre pasikeitė tik vienas dalykas – prie tradicinių Rusijai konfesinių bažnyčių (stačiatikių, islamo, judaizmo, budizmo, reliktinių šamanizmo kultūrų) prisidėjo RFKP (Rusijos federacijos komunistų partija) su savo „šeichu al mraksizmas“ - „patriarchu“ G.A. Ziuganovu priešakyje.
10. Priežastis, dėl ko buvo prarasta galimybė konsoliduoti visuomenę tradicinių Rusijai konfesijų tikėjimų pagrindu, tokios konsolidacijos šalininkai įvardina kaip socialiai nemotyvuotu atsimetimu nuo protėvių tikėjimo. Tačiau tai neatitinka realybės.
11. Tikroji šios konsolidacijos atsisakymo priežastis yra dvejopo pobūdžio:
• Pirma, visos tradicinės konfesijos savyje turi socialinę doktriną, kurią trumpiausiai išreiškė apaštalas Paulius: „Vergai, pakluskite savo šeimininkams su baime ir pagarba, visa savo širdimi, kaip Kristui, ne tik su parodomuoju paslaugumu, kaip įsiteikinėjantys žmogui, bet kaip Kristaus vergai, vykdantys Dievo valią iš dūšios, tarnaudami su pasišventimu, kaip Viešpačiui, o ne kaip žmonėms, žinodami, kiekvienas gaus iš Viešpačio pagal saiką gėrio, kurį jie padarys, vergai būdami ar laisvieji.“ (Apaštalo Pauliaus laiškas Efeziečiams, 6:5-8).
• Antra, konsolidacijos veiksmingumas praeityje rėmėsi ant ganomųjų tamsumo ir nemąstymo socialinio-filosofinio pobūdžio klausimais, apie ką tiesiai rašė M.E. Saltykovas-Ščedrinas: „… pasakysiu tau kaip paslaptį, kad mūsų mužikas visai nebijo vidinės politikos, tiesiog todėl, kad jos nesupranta. Kaip tu jį bespaustum, jis vis tiek manys, kad tai ne „vidinė politika“, o dieviškoji apvaizda, pasireiškusi maru, badu, potvyniais, tik tiek besiskirianti, kad šį kartą toji apvaizda įsikūnijo pompadurpavidalu. Ar reikia, kad jis suprastų, kas tai tokio – vidinė politika? Šiuo klausimu nuomonės gali būti skirtingos; tačiau aš, iš savo pusės, sakau tiesiai: saugokitės, ponai! todėl kad, kai tik mužikas supras, kas tai tokio vidinė politika - n-i-ni, c'est fini! [baigta!].
– Hm… taip… ko gero, taip ir yra.“
6
Tai vyksta Ukrainoje po valstybinio perversmo 2014 m. vasarį ir jau faktiškai įgyvendinta JAV.
7
Ištrauka ir didžiojo kunigaikščio Aleksandro Michailovičiaus Romanovo (1866 – 1933) prisiminimų apie kelionę iš Kaukazo į Peterburgą vaikystėje 1878 metų rudenį, Aleksandro II-ojo valdymo metu:
„Linija Maskva – Peterburgas, 605 varstų ilgio, buvo apsupta kariuomenės. Visos kelionės metu mes matėme blizgančius durtuvus ir kareivių milines. Naktį tūkstančiai laužų švietė mums kelią. Iš pradžių mes galvojome, kad tai įeina į Kaukazo Vietininko sutikimo ceremonialą, bet vėliau mes sužinojome, kad Valdovas Imperatorius numatė artimiausiu metu aplankyti Maskvą, ir todėl vyriausybė ėmėsi ypatingų priemonių apsaugoti jo traukinį nuo piktavalių pasikėsinimų. Tai neišpasakytai visus nuliūdino. Matomai, politinė situacija įgavo išskirtinai įtemptą charakterį, jeigu Visos Rusios Imperatoriaus traukiniui buvo būtina saugoti kiekvieną colį kelio tarp dviejų sostinių. Tai buvo taip nepanašu į tą laiką, kai Imperatorius Nikolajus I-asis keliaudavo beveik be apsaugos pačiomis atokiausiomis savo neaprėpiamos Imperijos vietomis. Mūsų tėvas buvo labai susikrimtęs ir negalėjo paslėpti savo jaudulio.“ (Prisiminimų knyga, III sk.)
8
Tai yra, šis variantas iš pat pradžių prieštarauja dabar veikiančios RF konstitucijos 2 dalies 13 straipsniui.
9
RFKP priskirta konfesijoms remiantis tuo, kad jos vadovybė, įskaitant ir patį G.A. Ziuganovą asmeniškai, nuo 1990-ųjų metų vidurio yra supažindinti apie metrologinį „mraksizmo“ politekonomijos nepakankamumą, ir atitinkamai – apie jo nemoksliškumą – dėl ko nėra ir nebuvo galimybės pastatyti socializmą ir komunizmą jo idėjiniu pagrindu.
11
Pagal internetinę M.E. Saltykovo-Ščedrino knygos „Pompadurai ir pompadurės“ publikaciją. „Помпадуры и помпадурши“. ( M. Pravda. 1985): http://az.lib.ru/s/saltykow_m_e/text_0020.shtml.